Ar moterų ir vyrų smegenys skiriasi?

Lyčių skirtumų tema yra sena kaip Ieva ir Adomas, apgaubta įvairiais mitais. Dažnai išgirstame, jog vyrai ir moterys mąsto bei elgiasi savaip. Vieni dėl to kaltina hormonus, kiti teigia, jog skiriasi smegenų struktūra ar konkrečių jų dalių aktyvumas. Lyčių skirtumų temomis prirašyta daugybė populiariosios psichologijos ir santykių gerinimo knygų, o įvairūs „ekspertai” žiniasklaidoje teigia vienas kitam prieštaraujančius dalykus. Kaip atskirti faktus nuo įsigalėjusių mitų? Ar iš tiesų egzistuoja lyčių smegenų skirtumai ir ką apie tai sako naujausi moksliniai tyrimai?
Tiesa ta, jog realybėje tų skirtumų yra gerokai mažiau, nei esame linkę manyti. Priežastys dažniausiai slypi mokslinių žurnalų ir žiniasklaidos šališkume. Moksliniai žurnalai yra linkę dažniau priimti tuos straipsnius, kurie kažką atranda, negu tuos, kurie teigia, jog skirtumų tarp tyrimo objektų nėra. Juk neįdomu skaityti apie tai, jog mokslininkai, tyrę a, b ir c kintamuosius, nerado jokių lyčių skirtumų nei tarp vieno iš jų. Ir kur gi čia sensacija? Niekas neskaitys tokio žurnalo ir necituos jo publikacijų. Juk daug didesnio populiarumo žurnalas sulaukia, jei publikuoja sensacingą straipsnį, „atradusį“ skirtumus. Net jei tai ir menkučiai skirtumai, kurių nepavyksta pakartoti, arba kurie dingsta, ištaisius tyrimų metodikos spragas. Tad nemaža dalis naujausių lyčių skirtumų „atradimų“ tėra vadinamosios neurošiukšlės (neurotrash) arba neuronesąmonės (neurononsense) – jos skirtos tik tam, kad pagautų Jūsų dėmesį. Tačiau, atmetus didelį kalną netikrų skirtumų, išlieka keletas, kurių egzistavimą patvirtina vis daugiau naujų mokslinių tyrimų. Tai hormonų, gyvenimiškos patirties ir stereotipų įtaka elgesiui.
Pastebėta, jog hormonas estrogenas moterims padeda jaustis geriau, o tomis vaisingumo ciklo dienomis, kai šio hormono lygis aukštas, moterys protines užduotis atlieka geriau. Pasibaigus menopauzei, kai estrogeno lygis nukrenta, dažna moteris ima skųstis dėmesio ir atminties sunkumais, padidėja demencijos rizika.
Gyvenimiška patirtis formuoja ryšius smegenyse. Natūralu, jog vienas asmuo, vaikystėje žaidęs su kontruktoriais, o užaugęs tapęs inžinieriumi, geriau atliks vizuoerdvines užduotis. Kitas asmuo, vaikystėje žaidęs su lėlėmis, o užaugęs tapęs mokytoju, geriau atliks kalbines užduotis. Kadangi dažniau inžinerines specialybes renkasi vyrai, o pedagogines – moterys, neretai „atrandama“, jog vyrų smegenyse yra geriau išvystytos už logiką ir orientavimąsi erdvėje atsakingos jungtys, o moterų smegenyse – už kalbą ir empatiją. Tačiau visi šie lyčių skirtumai išnyksta, jei lyginame inžinierius su inžinierėmis, o mokytojas su mokytojais. Dažniausiai tai, jog vienokios profesijos ar gyvenimo būdas yra labiau paplitęs tarp vyrų, o kitokios tarp moterų ir nulemia, kad skirtingų lyčių atstovai lavina skirtingus gebėjimus. Taigi, formuoja nevienodus smegenų ryšius. Bet tai mums daugiau pasako apie kultūrą, kurioje gyvename, stereotipus ir su tuo susijusius lūkesčius skirtingų lyčių atstovams, nei apie biologiją.

Dr. Ramunė Dirvanskienė