Kas kelia sumaištį pasaulio klimato sistemoje?

Akad. prof. Arūnas Bukantis

Šylantis klimatas kelia daug aistrų ir ginčų, nes sunku objektyviai įvertinti visus faktorius. Tuo naudojasi skeptikai ir klimato pokyčių neigėjai. Ypač dažnai painiojami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pokyčiai. Žemės klimatas per milijonus metų kito nuolat dėl įvairių priežasčių, tačiau mums rūpi tai, kas laukia planetos artimiausią šimtmetį. Jeigu  nesugebėsime sustabdyti anglies dioksido išmetimo į atmosferą ir su tuo susijusio temperatūros kilimo, tolimoji perspektyva mums jau neberūpės. Todėl šįkart klimatologas siūlo atidžiau pažvelgti į vieną reiškinį, nuo kurio irgi priklauso klimatas.

 

Blogieji kūdikėliai

El Niño ir La Niña yra natūraliõs klimato būklės Ramiajame vandenyne fazės, pasikartojančios kas 3–7 metus. Kartu jie vadinami ENSO (liet. El Niño–Pietų osciliacija). ENSO reiškiniai tropinėse Ramiojo vandenyno platumose gali būti šiltoje (El Niño), neutralioje ar vėsioje (La Niña) fazėse. Šiltoji ir vėsioji fazės lemia didelius nuokrypius nuo vidutinės vandenyno ir oro temperatūros, vyraujančių vėjų krypties ir greičio pasikeitimus, slėgio jūros lygyje bei kritulių anomalijas įvairiose Ramiojo vandenyno tropinės zonos dalyse. Nuo 1900 užregistruota 30 El Niño įvykių. Pastarasis El Niño prasidėjo 2023 m. pavasarį ir tęsėsi iki 2024 m. vasaros.

Pirmą kartą terminas „El Niño“ paminėtas 1892 m., kai Peru Jūrų laivyno kapitonas Camilo Nicanor Carrillo Martínez Limoje vykusiame Geografų draugijos kongrese pranešė, kad Peru jūreiviai kas kelerius metus pasirodančią šiltą vandens srovę pavadino „El Niño“ (isp. „kūdikėlis berniukas“), nes ji dažniausiai prasidėdavo Kalėdų laikotarpiu. Vėliau mokslininkai priešingai ENSO fazei suteikė La Niña („kūdikėlis mergaitė“) vardą.

Neutralios ENSO sąlygos reiškia, kad oro ir vandens temperatūra, atmosferos slėgis, vėjai ir kritulių kiekis Ramiojo vandenyno tropinėje zonoje yra artimi ilgalaikiams vidurkiams. Esant tokioms sąlygoms pagal Peru ir Ekvadoro pakrantę iš pietų teka šaltoji Peru srovė – paviršinio vandens temperatūra siekia 22–24 °C. Srovė lemia žymų Pietų Amerikos vakarinės pakrantės regiono sausringumo padidėjimą, čia formuojasi dykumos. Pasatų vėjai šiltą paviršinį vandenį plukdo į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį, kur susidaro šilto vandens baseinas (paviršiaus temperatūra siekia 29–30 °C).

El Niño metu padidėja vandens paviršiaus temperatūra abipus pusiaujo centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Dėl to keičiasi ir atmosferos cirkuliacija virš šios vandenyno dalies. Priežastys, lemiančios tokius atmosferos slėgio ir vandens temperatūros svyravimus nėra aiškios. Todėl El Niño sunku numatyti iš anksto. El Niño metu atmosferos slėgis krenta rytinėje ir kyla vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o susikaupęs šiltas vanduo išsisklaido didžiulėje Ramiojo vandenyno dalyje, kurioje vandens paviršiaus temperatūra pakyla net keliais laipsniais. Į atmosferą vandenynas išspinduliuoja milžiniškus šilumos kiekius, todėl tuo pat metu padidėja ir vidutinė viso Žemės rutulio oro temperatūra.

Kai kuriais metais atmosferos slėgis tropinių platumų centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ima kilti, o vakarinėje dalyje kristi –  prasideda La Niña. Padidėja šaltosios Peru srovės intensyvumas, netoli Pietų. Šaltas vanduo pasklinda dideliuose rytinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies plotuose, todėl fiksuojama žemesnė nei įprastai paviršinio vandens temperatūra. La Niña pasikartoja kas kelerius metus ir dažniausiai trunka 9–12 mėnesių, kartais – iki pustrečių metų. La Niña taip pat gali lemti ir regioninius orų pasikeitimus. Pavyzdžiui, daugiau kritulių iškrenta Australijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse, pažemėja vidutinė visos planetos temperatūra.

 

Poveikis viso pasaulio vidutinei oro temperatūrai

Šilčiausi metai pasaulyje paprastai sutampa su El Niño, o šalčiausi – su La Niña. Taip yra todėl, kad Ramiojo vandenyno didžiulių akvatorijų įšilimas arba atvėsimas dėl minimų reiškinių gali paveikti viso pasaulio vidutinę oro temperatūrą. Ji gali pakilti arba pažemėti apie 0,1–0,3 °C. Tai, kad 1998, 2005, 2015–2016 ir 2023 metai pasaulyje buvo neįprastai šilti, siejama su tuo metu vykusiu El Niño.  Kiek vėsesni 2000, 2008 ir 2011 metai – su stipriu La Niña reiškiniu. Jų poveikis kai kuriose pasaulio dalyse gali būti toks stiprus, kad padidėja ekstremalių orų reiškinių: intensyvių liūčių, sausros, karščio bangų, šalčių dažnumas.

El Niño ir La Niña metu pakaitomis įšyla ir atvėsta didžiulės Ramiojo vandenyno tropinės juostos sritys, paveikiančios atmosferos slėgio, oro temperatūros ir kritulių laukus. El Niño metu pagrindinė drėgno ir šilto kylančio oro vieta yra virš labiausiai įšilusių centrinės arba rytinės Ramiojo vandenyno dalių, o La Niña metu – virš Indonezijos bei vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Šių procesų išsidėstymo kaita sutrikdo tropines ir vidutines platumas jungiančius atmosferos cirkuliacijos mechanizmus, o tai keičia vidutinių platumų sraujymių išsidėstymą ir intensyvumą.

 

Poveikis Baltijos regiono ir Lietuvos klimatui

El Niño ir La Niña poveikis Europai yra prieštaringas, sudėtingas ir sunkiai analizuojamas. Tai tik vienas iš daugelio veiksnių, turinčių įtakos orams žemyne. Taikant statistinius metodus nustatyta, kad El Niño metais Baltijos–Skandinavijos regione žiemos metu (sausį–kovą) padaugėja anticikloninių procesų, todėl žiemos būna vidutiniškai 1–2 °C šaltesnės, nei La Niña metais. Beje, toks ryšys nėra būdingas didžiajai Europos daliai. Joje El Niño metu žiemos būna dažniausiai šiltesnės nei įprastai, nes vyrauja stipri vakarų pernaša iš Atlanto vandenyno. Pastaruoju metu diskutuojama, kaip globalus klimato atšilimas ir apskritai klimato kaita paveiks El Niño ir La Niña formavimąsi, tačiau vieningos nuomonės ir patikimų duomenų mokslininkai dar neturi. Naujausi tyrimai rodo, kad šylantis klimatas gali sudaryti palankias sąlygas vis dažnesniam stiprių El Niño įvykių pasikartojimui. Neabejotina, kad jų susidarymo dažnio ir stiprio pokyčiai gali koreguoti prognozuojamas globalios klimato kaitos tendencijas ir regioninių orų anomalijų susidarymą.

 

Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, apsilankę akad. A. Bukančio paskaitoje „El Niño ir La Niña fenomenas“, kuri rugsėjo 16 d. 13 val. įvyks VU CHGF 316 auditorijoje (M. K. Čiurlionio 21, Vilnius).
Būtina išankstinė registracija https://www.mokslofestivalis.eu/renginiai/

https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2353493/kas-kelia-sumaisti-pasaulio-klimato-sistemoje