Žiurkbočiai

Pirmiausia pasirodė prancūzų sukurtas robotas „Psikharpax”, kuris gebėjo matyti, girdėti ir čiupinėti daiktus. Vėliausias išradimas – Anglijoje sukonstruotas „SCRATCHbot” (angl. Spatial Cognition and Representation through Active TouCh – Erdvės pažinimas ir atkūrimas per aktyvų lietimą). Šis žaisliukas pasaulį suvokia tik iš tos informacijos, kurią gauna liesdamas daiktus.

Naktiniai padarai, pavyzdžiui, žiurkės, būtent lietimu, o ne rega pasikliauja pirmiausia. Dėl šios priežasties pagrindinis roboto „organas” – ūsai. Jais ritmiškai mosuodamas ir judėdamas į priekį, Šefildo universiteto ir Bristolio robotikos laboratorijos specialistų sukurtas mechanizmas suvokia ne tik paliestų daiktų formą, bet ir jų vietą erdvėje bei tekstūrą.

Ilgainiui robotą tikimasi patobulinti, kad iš surinktų duomenų jis gebėtų sudaryti aplinkos žemėlapius. Grynai lietimu paremta technologija leis tokiems prietaisams orientuotis tamsiuose arba dūmų pilnuose kambariuose, juos bus galima įdarbinti gelbėjimo operacijose arba požeminiams bei povandeniniams tyrinėjimams.

Jeigu technologija tikrai pasiteisins, mokslininkai tikisi ją panaudoti dar didesnio jautrumo reikalaujantiems darbams, pavyzdžiui, tiriant paviršius tekstilės pramonėje arba optimaliam dulkių siurblio darbui.

Be kita ko, dirbtinio lietimo technologijos padės suprasti, kaip smegenys kontroliuoja pojūčių sistemų darbą. „Tobulindami šiuos biomimetinius robotus, mes ne tik kuriame naujoviškus lietimui jautrius prietaisus, bet ir stipriai prisidedame prie lytėjimo biologijos progreso”, – įsitikinęs Šefildo universiteto prof. Tony‘is Prescottas.