Stounhendže buvo laidojami žmonės

Garsusis Anglijos Stounhendžas nuo pat savo atsiradimo maždaug 3 000 metų pr.m.e. buvo naudojamas kaip laidojimo vieta, ir žmonės čia buvo laidojami dar ilgai po to, kai maždaug 2 500 metais pr.m.e. čia buvo sustatyti didžiuliai akmenys, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Archeologai anksčiau manė, kad žmonės Stounhendže buvo laidojami tik 2 700-2 600 metais pr.m.e., prieš tai, kai buvo pastatyti tie dideli, sarsenais vadinami akmenys.

„Stounhendžas buvo didžiausios trečiojo tūkstantmečio prieš Kristų kapinės“, – sako Šefyldo universiteto (Anglija) archeologas Parkeris Personas. „Nuo pat jo atsiradimo čia buvo palaidota daug žmonių“.

Tai mokslininkas su kolegomis nustatė tirdamas Stounhendže anksčiau atkastus palaikus radioaktyviosios anglies metodu. Sudegę kaulai buvo atkasti daugiau nei prieš pusšimtį metų ir laikomi netoliese esančiame muziejuje. Apskaičiuota, kad per 500-600 metų Stounhendže buvo palaidota 150-240 kremuotų kūnų.

Endriu Čemberlenas, to paties universiteto antropologas, spėja, kad Stounhendžas tarnavo kaip kapinės 30-40-čiai vienos šeimos, galbūt valdančiosios dinastijos, kartų. Tokią hipotezę patvirtina akmeninė kuoka, rasta šalia palaikų. Kuokos Didžiosios Britanijos priešistorėje simbolizavo valdžią.

Stounhendžas yra vienas geriausiai išsilaikiusių priešistorinių paminklų visame pasaulyje. Maždaug 2 600 metais pr.m.e. Solsberio lygumoje, kur jau 400 metų buvo sarsenų ratas, buvo pastatyta 80 didžiulių akmenų.

Po maždaug dviejų šimtmečių buvo atgabenta dar didesnių akmenų.

Šiandien yra išlikę tik 40 proc. „originalų“, tačiau per metus pasižiūrėti 14-os išlikusių sarsenų atvyksta maždaug 850 tūkst. lankytojų.

 

Kaip formavosi Stounhendžas, galite pamatyti šiame animuotame klipe.