Beždžionės išbandė bionines rankas

Per eksperimentus gyvūnai sugebėjo pasiimti ir įsidėti į burną maisto, naudodamiesi protezais, valdomais smegenų veiklos.

Žmogaus plauko storio zondai buvo įterpti į beždžionių motorinę žievę. Tai smegenų sritis, valdanti judesius.

Jungdami mašinas prie smegenų, mokslininkai pradeda suprasti, kaip pastarosios veikia. O kuo daugiau bus žinoma apie smegenis, tuo geriau pavyks gydyti daugybę smegenų ligų, pradedant Parkinsono liga ir baigiant psichikos sutrikimais.

Įvedę zondus į beždžionių galvas, tyrėjai pasitelkė programinę įrangą, kuri interpretuoja smegenų elektrinius impulsus ir „išverčia“ juos į atitinkamą dirbtinės rankos judesį.

Po kurio laiko dvi beždžionės, kurių tikrosios galūnės buvo suvaržytos, išmoko pasinaudoti protezu, kad pasiimtų zefyrų ir vaisių skiltelių.

Mechaninę galūnę gyvūnai judino sklandžiai ir natūraliai, nuolat keisdami jos greitį ir kryptį. Tai leidžia manyti, kad beždžionės pradėjo suvokti protezą kaip savo kūno dalį.

„Beždžionė mokosi pirmiausia stebėdama [protezo] judesius, kurie aktyvuoja atitinkamas smegenų ląsteles, lyg ji iš tiesų tai darytų“, – aiškina Pitsburgo universiteto Medicinos mokykloje dirbantis tyrimo vadovas dr. Endriu Švarcas. „Tai labai panašu į sporto treniruotes, kuriose treneriai atletų pirmiausia prašo įsivaizduoti atliekančius judesius, kurių jie siekia išmokti“.

Artimiausias tokių tyrimų tikslas – sukurti protezą žmonėms su visišku paralyžiumi. Galiausiai mokslininkai tikisi geriau suprasti sudėtingą smegenų veiklą.

„Tyrimas parodo, kad mažiau nei šimto silpnų elektrinių signalų, sukuriamų smegenų dalyje, žinomoje kaip „motorinė žievė“, pakanka valdyti net sudėtingiems rankos ir plaštakos judesiams“, – darbą vertina Hamersmito ligoninės prof. Polas Metju.

„Diena, kai pacientai galės naudotis smegenimis valdomomis bioninėmis galūnėmis, iš mokslinės fantastikos srities pamažu virsta mokslo faktu“.

 

Eksperimento vaizdo klipas – čia.