Pirmosios žvaigždės mirdavo tyliai

Atradimas leis mokslininkams susipažinti su pirmųjų žvaigždžių chemine sudėtimi, o kartu ir susidaryti aiškesnį Visatos pradžios vaizdą.
„Tikimybė rasti tokią žvaigždę yra viena iš milijono,“ – teigia profesorius Mike’as Bessellis.

Senovinė žvaigždė yra už 6000 šviesmečių nuo Žemės. Ji buvo atrasta universiteto teleskopu „SkyMapper“, kuris yra unikalus tuo, kad gali atpažinti mažai geležies turinčias žvaigždes pagal jų spalvą. Šiuo metu teleskopas naudojamas penkerių metų trukmės projekte, skirtame sudaryti pirmąjį skaitmeninį pietinio dangaus žemėlapį. Per metus prietaisas nufotografuoja 60 milijonų žvaigždžių.

„Norint sukurti tokią žvaigždę kaip mūsų Saulė, reikia bazinių vandenilio ir helio ingredientų, pridedant milžinišką kiekį geležies – maždaug tiek, kiek sveria 1000 Žemių, – pasakoja darbo vadovas dr. Stefanas Kelleris. – O senovinei žvaigždei užtenka maždaug Australijos dydžio geležies gabalo ir daug anglies. Tai labai skirtingas receptas“.

Dr. Kellerio teigimu, anksčiau manyta, kad pirmosios žvaigždės gyvenimą baigdavo labai stipriu sprogimu, kuris paskleisdavo geležies atomus toli po kosminę erdvę. Taigi geležies pėdsakų neišvengiamai turėjo būti ir astronomų rastoje žvaigždėje, tačiau duomenys rodo priešingai.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad pirmųjų žvaigždžių sprogimai buvo stebėtinai silpni, – teigia astronomas. – Nors sunkiųjų elementų, pavyzdžiui, geležies, žvaigždėje susidarydavo pakankamai, kad ji suirtų, beveik visus juos surydavo juodoji skylė, atsiradusi sprogimo centre“.

Australian National University