Žemės dvynės paieškos artėja link pabaigos

„Pradėjome nuo paprasto klausimo: „Kai žiūrite į nakties dangų, kurią jo dalį galėtų užimti žvaigždės, turinčios Žemės dydžio planetą, gaunančią panašiai energijos kaip ir mūsiškė?“ – pasakoja darbo vadovas Kalifornijos universiteto fizikas Erikas Petigura.

Iš šimtų iki šiol atrastų planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes, daugelis yra dujinės milžinės. Nedideles uolėtas Žemės tipo planetas astronomams pastebėti daug sunkiau, todėl sudėtinga apskaičiuoti net ir apytikslį tokių planetų skaičių galaktikoje.

E. Petigura su kolegomis analizavo duomenis, gautus NASA teleskopu „Kepler“, kuris vienu metu žvelgia į 150 tūkstančių žvaigždžių, ieškodamas jose nežymių patamsėjimų. Bet koks reguliarus patamsėjimas gali reikšti, kad aplink žvaigždę iš teleskopo pusės skrieja planeta.

„Naudojomės programine įranga, ties kuria dirbau paskutiniuosius trejus metus, – teigia mokslininkas, su kolegomis analizavęs 42 000 žvaigždžių ryškumą. – Radome 603 planetas, ir dešimt iš jų laikosi gyvenamojoje zonoje bei yra ne daugiau nei ne dukart didesnės už Žemę. Šios planetos įdomios savaime, tačiau mums labiausiai rūpėjo suprasti, kiek jų yra galaktikoje.“

Gyvenamoji zona – terminas, žymintis astumą nuo žvaigždės, kuriam esant skystas vanduo gali egzistuoti planetos paviršiuje.

Tolimas planetas nesunku pražiūrėti, jeigu jų žvaigždės ryškumas labai svyruoja. Šie svyravimai dar vadinami triukšmu. Skaičiavimus apsunkina ir tai, kad „Kepler“ teleskopas gali užfiksuoti tik tą planetą, kuri praskrieja tiesiai tarp jo ir žvaigždės. Tokią trajektoriją turi tik viena iš šimto planetų, kurias stebi prietaisas. Nauja programinė įranga šias problemas ištaiso.

„Įvedus korekcijas ir įvertinus [planetų] geometrinę padėtį bei žvaigždės triukšmą, išeina, kad 22 procentai, arba maždaug penktadalis Saulės dydžio žvaigždžių gyvenamojoje zonoje glaudžia Žemės tipo planetas,“ – sako E. Petigura.

Kad „Kepler“ galėtų vienu metu stebėti 150 tūkstančių žvaigždžių, jis sureguliuotas žvelgti tik į blyškias žvaigždes. E. Petiguros nuomone, kitas logiškas žingsnis būtų ieškoti Žemės tipo planetų aplink artimesnes žvaigždes, nes jas būtų daug lengviau sekti iš Žemės.

ABC