Sunkiausioje juodojoje skylėje tilptų milijardai žvaigždžių

Masyviausia žinoma juodoji skylė sveria tiek, kiek 17 milijardų Saulių, ir gali priversti astrofizikus perrašyti keletą teorijų apie tai, kaip atsiranda ir vystosi šie dangaus kūnai.

Rekordininkę Hobby-Eberly teleskopu (HET) pastebėjo Teksaso universiteto mokslininkai, norėdami geriau suprasti, kaip juodosios skylės paveikia savo galaktikų savybes. Kadangi skaičiuoti kiekvienos rastos juodosios skylės masę – sudėtingas ir daug laiko atimantis procesas, fizikai nusprendė pradėti nuo pačių sunkiausių galaktikų, o jau tada pažvelgti, kas yra jų centruose.

Peržvelgus 700 galaktikų profilių buvo atrinktos šešios masyviausios, tarp kurių buvo ir NGC 1277, esanti Persėjo žvaigždyne už 220 milijonų šviesmečių nuo Žemės. Sudėjus HET ir superkompiuteriu atliktų skaičiavimų duomenis, paaiškėjo, kad šios galaktikos juodosios skylės masė prilygsta apytiksliai 17 milijardų Saulių.

Pati galaktika NGC 1277 – nedidukė, vos dešimtadalio Paukščių Tako dydžio. Nepaisant to, jos juodoji skylė yra 11 kartų platesnė nei Neptūno orbita aplink Saulę ir sudaro 14 procentų visos galaktikos masės , o ne įprastinius 0,1 procento.

„Tai tikrai keista galaktika. Beveik ji visa yra juodoji skylė, – sako komandos narys Karlas Gebhardtas. – Tai gali būti pirmasis žinomas objektas naujoje galaktikų ir juodųjų skylių sistemų klasėje. Gali būti, kad labai masyvių galaktikų juodosiose skylėse vyksta kitokie fiziniai procesai.“

SciTech Daily

Nuotr. Lyginamoji diagrama, parodanti kiek laiko reikėtų šviesai apkeliauti NGC 1277 juodąją skylę, lyginant su Neptūno orbita.