GARBĖS GALERIJA: dr. Eugenija Rudnickaitė

Laukiant „Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ 2023 renginių toliau supažindiname su projekto Garbės galerijos veidais. Uždavėme jiems po penkis klausimus, prašydami pasidalinti įspūdžiais, dalyvaujant programoje. Esame jiems ypač dėkingi už svarų, ilgiau nei dešimtmetį trunkantį indėlį į projektą.

Pristatome VU mokslininkę, Geologijos muziejaus ekskursijų vadovę dr. Eugeniją Rudnickaitę. Su šia mokslininke festivalio partnerystė prasidėjo 2006 metais.

1. Koks maloniausias atsiminimas (ar siurprizas) susijęs su jūsų dalyvavimu Mokslo festivalyje?
   Malonus ir netikėtas siurprizas manęs laukė 10-ojo “Erdvėlaivio…” uždarymo renginyje. Dar didesnis siurprizas buvo, kai vaikus į “Erdvėlaivio…” renginį atvedęs prisipažino, jog pas mus pirmą kartą lankėsi būtent šio Mokslo festivalio programos rėmuose pats būdamas moksleiviu.
2. Kaip jūsų manymu per tuos metus pasikeitė Mokslo festivalio dalyviai ir jų poreikiai?
   Pastebime, kad vis didesnė visuomenės dalis “gyvena” virtualiame pasaulyje. Iš atėjusių į mūsų siūlomas veiklas reakcijos matome, kad realaus tiesioginio kontakto su gamta, gamtoje vykstančiais procesais trūksta. Daugumai lankytojų toks poreikis yra. Džiugina, kad jis didėja.
3. Kas skatina ir įkvepia jus nuolat dalyvauti festivalio programoje?
   Mūsų tokia paskirtis – informuoti visuomenę apie geologiją, geologijos mokslo paskirtį, atradimus, pasiekimus detaliai bei kitus gamtos mokslus bendrai. Todėl mielai naudojamės “Edvėlaivio…” Mokslo festivalio organizatorių siūloma lankytojų registracijos, renginių programos viešinimo platforma. Ir, aišku, žibančios, smalsumu degančios akys daugumai pirmą kartą prisilietus prie tikro realaus mineralo, pamačius mikrofosilijas, meteoritus, uolienas ar jų vidinę sandarą mikroskopo pagalba…
4. Kaip būtų galima dar labiau pagerinti festivalio programą?
   Gal galėtų mokytojai mokiniams (ypač vyresnių klasių) leisti pasirinkti patiems juos dominančias veiklas. Kai “atvedama visa klasė” aiškiai matome, jog daliai tokių lankytojų nelabai įdomu. Žodžiu, jų vietoje galėtų būti tikrai suinteresuoti moksleiviai.
5. Kokios tendencijos visuomenėje jus labiausiai neramina ir ar mokslas gali padėti?
   Labiausiai neramina, kad vis didesnė visuomenės dalis tarsi persikelia gyventi virtualiame pasaulyje. Kai tą daro suaugęs žmogus, jis (tikiuosi) sugeba atskirti realų gyvenimą, realius gamtoje vykstančius procesus nuo virtualaus pasaulio, nes ankstesnėse bendrojo lavinimo mokyklų programose to buvo mokoma… Kai kalbame apie dabarties mokinius, iškyla realus pavojus, kad vis daugiau mokymo procesų perkeldami į virtualią erdvę, išauginsime kartą beveik nesuprantančią realių gamtoje vykstančių procesų, galvojančią, jog ir realiame gyvenime kokiam nors veiksmui sukėlus neigiamą poveikį bus galima tą veiksmą “ištrinti” ir “pradėti iš naujo”… Deja, gamtoje taip nebūna. Neigiamą poveikį gamtai panaikinti gal ir pavyktų, bet tai būtų labai ilgai trunkantis procesas, liktų liekaninės tokio poveikio pasekmės. Mokslas gali padėti visiems suprantama kalba aiškindamas mokslo pasiekimus bei prieš siūlydamas diegti kokį nors išradimą visapusiškai įvertindamas galimas pasekmes.

Nuotraukos iš festivalio ir projekto partnerių archyvo.