Nepagaunamoji antimaterija pirmąkart įkliuvo

Antimaterija – tai lyg įprastos materijos atspindys veidrodyje. Atomų branduolių protonai čia turi neigiamą, o elektronai – teigiamą krūvį. Jeigu materijos ir antimaterijos dalelės susitinka, jos akimirksniu susprogdina viena kitą.

Ankstesni fizikų bandymai sukurti antimaterijos dalelių baigdavosi gana nesėkmingai: antivandenilio dalelės atsirasdavo ir išnykdavo beveik tą pačią akimirką. Šįkart antimaterijos atomus fizikams pavyko išlaikyti magnetinio lauko „spąstuose” šeštadaliui sekundės.

„Tai didžiulio masto atradimas. Jis gali mums leisti atlikti eksperimentus, kurie patvirtins pagrindinius fizikos dėsnius, arba apvers juos aukštyn kojomis, – sako Kanados Calgary universiteto prof. Robas Thompsonas. – Sugavome maždaug 38 atomus. Tokio kiekio antimeterijos neužtektų net kavos puodeliui pašildyti, tačiau dabar galėsime pradėti ją tirti”.

Teoriškai pusė kilogramo antimaterijos turi daugiau griaunamosios galios už pačią didžiausią vandenilinę bombą. Tačiau sukurti ir išsaugoti net ir pavienes antimaterijos daleles yra taip sudėtinga ir brangu, kad tikimybė ją kada nors panaudoti kaip masinio naikinimo ginklą yra labai maža.

Projektas vyko Europos branduolinių tyrimų centre CERN Šveicarijoje. Specialiu anti-vandenilio lazeriu „ALPHA” mokslininkai atvėsino neigiamai įkrautus anti-protonus – veidrodinę įprastų protonų versiją – ir suspaudė juos į degtuko matmenų debesėlį. Irdamos anti-vandenilio dalelės paskleidžia kitų dalelių, vadinamų pionais. Pagal pionų judėjimo trajektoriją fizikai atsekė anti-dalelių susiformavimo momentą ir dabar galės nuodugniau ištirti jų savybes.

Tokie eksperimentai galbūt padės mokslininkams įminti vieną didžiausių Visatos mįslių. Manoma, kad per Didįjį Sprogimą, kuris davė pradžiai Visatai prieš 13,7 milijardo metų, susidarė vienodas kiekis materijos ir antimaterijos dalelių. Tačiau šiandien kosmose visiškai dominuoja įprastinė materija.

„Vandenilis atomas yra pats paprasčiausias, todėl ir anti-vandenilio pasigaminti laboratorijoje yra lengviausia, – sako Didžiosios Britanijos Swansea universiteto prof. Mike‘as Charltonas. – Tikimės, kad žinios apie anti-vandenilį padės suprasti, kodėl beveik viskas mums žinomoje Visatoje yra sudaryta iš materijos, o ne antimaterijos.”