XVIII festivalio akcentai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė 2021“ rugsėjo 9–17 dienomis vyko devyniolikoje šalies miestų ir rajonų, o taip pat virtualioje erdvėje. Programoje – daugiau kaip 400 nuotolinių ir kontaktinių nemokamų renginių.
Festivalyje dalyvavę mokslininkai aprėpė daugybę mokslo sričių ir technologijų. Vilniuje jie dalijosi žiniomis, su kuo pastaruoju metu susiduria Lietuvos paaugliai. Kas jiems kelia stresą, o kas padeda jaustis geriau ir tvirčiau. Mokys kaip padėti sau. Buvo mokomasi išnaudoti socialinius tinklus, kuriant el. komercijos verslą. Sužinoti, ką šiuo metu veikia marsaeigis, kam reikalingi socialinių medijų komunikaciniai algoritmai ir kokius kognityvinius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto mokslininkai.
Kokioje robotų ir žmonių visuomenėje gyvensime ateityje, kaip su jais bendrausime ir kur juos galima sutikti? Arba kaip bakterijų virusai praverčia kovojant su patogeninėmis bakterijomis. Kaip juos taiko medicinoje, maisto ir veterinarijos pramonėje, augalininkystėje bei ekologijoje? Astronomijos mėgėjai išmoko pamatyti nematomus Visatos objektus, naudojant gravitacinį lęšį. Kartu su duomenų mokslininku perskaitėme juose paslėptą informaciją. Patyrėme, kokia yra skaičių kilmė, jų vystymosi istorija ir kaip žmogus juos sukūrė. Pamatėme kaip 3D spausdintuvu spausdinami kaulai, kada juos reikia žmogui priauginti ir kaip konstruojamos bioninės galūnės. Technikos mėgėjams skirtame renginyje VILNIUS TECH universitete patyrėme, kas iš tiesų yra autonominiai automobiliai, kada jie važiuos Dakaro ralyje ir kur juos galima išbandyti. Mokslininkai papasakojo kam naudojami kvantinės chemijos tyrimai, kaip bendradarbiauja fizikai ir chemikai, kurdami nanodaleles, sprogstamąsias, magnetines medžiagas. Įvertinome dirbtinio intelekto taikymą elektroniniuose prietaisuose, išbandėme elektronikos prietaisą su dirbtiniu intelektu – išmaniąją durų spyną su veido atpažinimo funkcija. Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus darbuotojai supažindino su lazerių veikimo principais, mokslininkų vystomomis inovatyviomis technologijomis, o virtualioje ekskursijoje po UAB „Ekspla“ laboratorijas pamatėme kuriamus lazerius ir sužinojome kas juos sieja su paklydėliais palydovais.
Renginių Kaune programoje – intriguojančios istorijos apie tai, kaip mus gydo bestuburiai. Mat konkuruodami tarpusavyje, gindamiesi nuo priešų jie naudoja įvairias medžiagas, kurios gali būti naudingos žmogui ir naujų vaistų kūrimui; naudinga informacija apie atvirųjų šaltinių informacijos žvalgybą, vertinant savo privatumą ir būdus patikrinti ar skaitmeninė tapatybė dar nepažeista. Gamtos mylėtojai sužinojo kiek skirtingų veislių obuolių galima užauginti ant vienos obels, o mėgstantys iškylauti išmoko nustatyti buvimo vietą pagal vietovėje esančius objektus. Norintiems tapti nuomonės formuotojais (influenceriais) – apie jų sėkmės receptus ir apie tai, kaip gimsta lietuviški žodžiai. Nerimaujantiems dėl savo profesijos perspektyvų – įžvalgos apie robotų galimybes konkuruoti su jumis. Ir ypač svarbi tema apie sveikus ir ligotus pastatus. Kodėl kai kuriose klasėse jaučiamės blogai ir nesugebame mokytis? Rugsėjo 17 d. Kauno technologijos universitetas pakvietė į visą dieną truksiančią mokslo šventę įvairiuose fakultetuose ir KTU Santakos slėnyje.
Kituose miestuose ir rajonuose Mokslo festivalio programa buvo ne mažiau įvairi. Panevėžio kolegijoje išgirdome apie onkologines ligas, ruošėmės skrydžiui į kosmosą atlikdami pratimus ant nestabilaus paviršiaus, o Panevėžio robotų centre „Robolabas” pasimatavome ateities profesijas ir rinkomės tinkamą. 2020 m. ES Jungtinių Tyrimų Centras paskelbė, kad per ateinančius 100 metų neliks daugiau nei 50% pasaulio smėlio paplūdimių. Ar tai palies Lietuvos paplūdimius? Kodėl tai įvyks? Ar krantų arda yra teigiamas ar neigiamas procesas Lietuvos pajūriui? Į šiuos klausimus atsakė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute. Taip pat specialistai papasakojo, kokie buvo pirmieji kompiuteriniai žaidimai, kas juos kūrė ir kaip žaidimų pramonė persikėlė į virtualią erdvę. Pasitikrinome savo žinias išmanioje viktorinoje, susipažinome su robotų istorija, išmokome juos surinkti ir užprogramuoti.
Šiaulių jaunųjų technikų centre susipažinome su komiksų kultūra ir sukūrėme trumpą istoriją apie Mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemė“. Dalyvavome robotų lenktynėse, išmokome pasigaminti kompaso modelį, o Molio laboratorijoje – veidrodį.
Mokslo festivalio erdvėse, pasklidusiose po visa Lietuvą – unikalūs potyriai ir netikėti išbandymai. Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje Mosėdyje pasigaminome papuošalą ar apyrankę iš natūralių pusbrangių mineralų. Traumų pasekmes išmokome likviduoti Anykščiuose, o Molėtų gimnazijoje piešėme mielėmis. Nuotolinėje paskaitoje iš Palangos, kurią parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkai, išgirdome apie hormonų ir elgesio tarpusavio ryšius, jį formuojančius biomechanizmus.
Sparčiai ir kartais netikėtomis kryptimis besivystantis mokslas suteikia svarbių praktinių žinių, skatina kitaip pažvelgti į įprastus reiškinius, plečia akiratį, įveikia sąmokslo teorijas ir padeda išvengti melagienų pinklių. Būkime išradingi ir kritiški!

Organizatoriai