Zoologijos sodas, kuris visada su mumis

Mikroorganizmų ant mūsų kūno ir jame yra dešimt kartų daugiau nei ląstelių, tačiau mokslininkai tik neseniai pradėjo juos klasifikuoti. Paprastai odos bakterijų rūšys yra nustatomos paimant tepinėlį ir dauginant jame rastus mikroorganizmus, tačiau rezultatai ne visada būna tikslūs, nes ne visos bakterijos vienodai gerai auga laboratorijoje.

Genų sekvencionavimo technologija dabar leidžia atpažinti mikroorganizmus pasinaudojant jų genetine informacija, užkoduota RNR molekulėse. Specialistai ant žmogaus odos rado netikėtai didelę bakterijų įvairovę, tačiau iki šiol nebuvo tyrimo, leidžiančio palyginti bakterijų kolonijas skirtingose kūno vietose.

JAV Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto mokslininkai pakvietė dešimt savanorių ir paprašė jų savaitę praustis švelniu muilu. Tada, parą nesimaudę, dalyviai atvyko į laboratoriją, kurioje tyrėjai paėmė tepinėlių iš 20 skirtingų kūno vietų, pradedant šnervėmis ir baigiant bamba. Rasti mikroorganizmai buvo suklasifikuoti pagal jų genomą.

Iš viso rasta daugiau nei 1000 bakterijų rūšių, kurių skaičius ant skirtingų žmonių odos buvo panašus: pasirodo, nosyse ir ant nugaros visi turime tų pačių „gyventojų”. Ant odos gyvena ne ką mažiau mikroorganizmų nei žarnyne, kuriame, kaip manoma, tarpsta 500-1000 bakterijų rūšių.

Komanda taip pat išsiaiškino, kad bakterijų įvairovė labai svyruoja priklausomai nuo kūno vietos. Nuolat riebaluotos sritys, pavyzdžiui, kakta ar skalpas, šia prasme yra „skurdesnės” nei tokios sausos sritys, kaip dilbis. Mažiausiai – 15 – bakterijų rūšių gyvena už ausies, tuo tarpu dilbyje veisiasi net 44 rūšys. Pakartojus eksperimentą po kelių mėnesių, rezultatai mažai tepasikeitė.

Kodėl vienur gyvena daugiau, o kitur – mažiau bakterijų, yra neaišku. Genetikė Julia Segre spėja, kad dilbis, būdamas nuolat apnuogintas, yra gera „nusileidimo aikštelė” mikroorganizmams. Be to, jis plaunamas gerokai rečiau nei plaštakos. Kad ir kokia būtų priežastis, aišku viena: vieta yra svarbi. „Tyrimas pabrėžia, kad oda yra ekosistema ir kad odos bakterijos nėra vienodos”, – sako J. Segre.

Rezultatai taip pat gali padėti aiškinantis, kodėl tam tikros odos ligos atsiranda atitinkamose kūno vietose. Mokslininkai dabar tirs ryšius tarp mikrobų ekosistemų ir tokių ligų, kaip egzema ar psoriazė.