KULTŪROS SOSTINĖS PAMOKA „POKYČIO TAŠKAS“

Mokslo festivalio organizatorė – Viešoji įstaiga „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ – dalyvauja projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programose „Dizainas“ laimei“ ir „Kylantis Kaunas“.

Norime pristatyti į programą „Kylantis Kaunas“ įsijungusias Kultūros sostinės pamokas „Pokyčio taškas“.

Šį rudenį trijų metų veiklos laikotarpiui tapti projekto dalyviais sutiko Kauno rajono – Babtų, Raudondvario, Domeikavos, Vandžiogalos, Neveronių – gimnazijos. Ateinančiais metais jų būrį turėtų dar papildyti ir Kauno miesto gimnazijų komandos.

Nors planuojamus renginius stipriai suvaržė karantino situacija, vis tiek pavyko prisiderinti prie nuotolinio formato ir pakviesti su jaunimu virtuliai pasidalinti žiniomis ir praktika įvairių sričių atstovus: prof. dr. (HP) Arūną Bukantį, menininkę Skaidrą Jančaitę, doc. dr. Liną Ragelienę, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėją Giedrių Bučą.

Jie taip pat sutiko atsakyti į projekto  Kultūros sostinės pamoka „Pokyčio taškas“ organizatorių  klausimus.

 Klimatologijos ekspertas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros PROF. DR. (HP) ARŪNAS BUKANTIS, sutikęs su jaunimu trijų metų laikotarpyje gvildenti klimato kaitos problemas ir skatinti jaunimą stebėti pokyčius mūsų gamtoje.

„Dėkojame, kad prisijungėte ir sutikote „Pokyčio taške“ dalintis savo žiniomis. Pastaraisiais metais į judėjimą prieš netinkamą klimato kaitos politiką įsijungia vis daugiau pasaulio jaunimo. Kokia situacija Lietuvoje ir ką galėtų jauni žmonės nuveikti jau šiandien keičiant visų požiūrį į klimato kaitos problemas?

ARŪNAS BUKANTIS: „Pastaraisiais metais nė vienas kitas klausimas nesutelkė jaunimo taip kaip klimato kaita. Lietuvos vaikai ir jaunimas, taip pat kaip ir kitose pasaulio šalyse, domisi klimato problematika, protestuoja ir naudoja savo balsą, kad pareikalautų pokyčių. Vienus įkvepia gerai žinomi pasauliniai arba nacionaliniai aktyvistai, kiti jaunuoliai įkvepia vieni kitus,  dar kiti nebegali taikstytis su tuo, kad vis palaikoma visuomenė, kurioje ekonomikos augimas vyksta bet kokia kaina arba viešosios lėšos naudojamos netvariai praktikai remti, pavyzdžiui, iškastinio kuro subsidijavimui ir kitoms kenksmingoms subsidijoms. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai prasidėjo judėjimas „FridaysForFuture“, Lietuvos moksleiviai ir studentai irgi dalyvauja šio judėjimo akcijose. Pavyzdžiui, šiemet vasario 28 – kovo 1 d. Vilniuje surengtame hakatono renginyje  „Hack4Climate“ dalyviai pristatė idėjas, kurios padės kovoti su klimato kaita. Tarp laimėtojų – programėlė, skirta mažinti išmetamą maisto kiekį ir aplinkai draugiškesnių kelionių planavimo įrankis. Šiuo renginiu siekta prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslo, kad Europos Sąjunga iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui regionu. Lietuvos mokyklos yra aktyviai įsitraukusios į programos „eTwinning“ projektus. 2020 m. programos „eTwinning“ tema yra aplinkosauga ir klimato kaita. Ji sudomino nemažai Lietuvos mokyklų, kartu su partneriais užsienyje – įvairių šalių mokyklomis, sukūrusių įvairių aplinkosaugos problemas analizuojančių ir aktualizuojančių projektų.“

 MENININKĖ SKAIDRA JANČAITĖ nuosekliai ieško naujų bendravimo su klausytoju formų ir galimybių, atranda savitą išraiškos stilių: kuriamų muzikinių-edukacinių programėlių vaikams ir jaunimui metu betarpiškai bendrauja su klausytoju ir nuteikia jį atsivėrimui bei saviraiškai. „Pokyčio taške“ menininkė pristato temą „Garso ekologija“.

Jūsų  įsijungimas į šį projektą tik patvirtina, kad apie ekologines problemas kalbėti bei motyvuoti mus keistis galima ir iš menininko pozicijos. Jūsų nuomone, kodėl svarbu kalbėtis su jaunimu apie garso ekologijos problemas?

SKAIDRA JANČAITĖ: „Dėl jų sveikatos, dėl jų artimo rato sveikatingumo, dėl žmonijos, gamtos ir gyvūnijos. Mes esame visiškai susiję, kaip viena garso banga paliečia visus esančius bangos rate, taip vieno žmogaus paleistas garsas įtakoja visą pasaulį. Pasaulio psichinę, fizinę, dvasinę gyvastį“.

Kaip reikėtų motyvuoti juos keisti savo įpročius?

SKAIDRA JANČAITĖ: „Pirmiausia atkreipti jų dėmesį, tuomet pagrįsti kiek įmanoma faktais, padėti išanalizuoti patirtį.“

VDU Gamtos mokslų fakulteto DOC. DR. LINA RAGELIENĖ, Kultūros sostinės pamokose atskleis aktualiausius vandens ekologijos klausimus, skatins jaunimą pakeisti pasyvų stebėjimą į atsakingą vartojimą.

Džiaugiamės, kad susidomėjote projekto veikla ir sutikote palaikyti ekologinio švietimo iniciatyvą.  Vanduo mūsų gyvenime užima labai didelę dalį. Natūralu, kad ir vandens taršos problemos tiesiogiai susiję su mūsų vartojimo įpročiais. Jūsų nuomone, kokios žinios ir pavyzdžiai galėtų motyvuoti jaunimą aktyviai saugoti vieną svarbiausių gyvybei žemės resursų?

LINA RAGELIENĖ: „Mūsų šalis turtinga gėlo vandens ištekliais. Tačiau nesaikingas buitinės chemijos produktų, ypač plovimo priemonių, vartojimas apsunkina nutekamųjų vandenų valymą, neigiamai veikia paviršinio vandens – upių, ežerų, kokybę. Rinkdamiesi šampūnus, muilus, indų ploviklius ar kitus ploviklius neturime galimybės nulemti jų sudėties, tą už mus padaro gamintojai. Tačiau išmanydami plaunančiųjų medžiagų veikimo esmę, vartodami kokybiškai ekologiniu požiūriu, galime kiekvienas prisidėti prie didžiulio turto – gėlo vandens saugojimo.“

Kūrybos kampo 360“ įkūrėjas ir aktyvus ekologinių iniciatyvų organizatorius GIEDRIUS BUČAS.
Jūsų bendradarbiavimas su „Pokyčio tašku“ mums labai svarbus. Turite didelę patirtį propaguojant darnų vartojimą, antrinio dizaino idėjas. Neseniai užbaigėte daugiadienį žygį pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ ir parnešėte mums visiems daug informacijos (kuri nėra džiuginanti) apie vartojimo įpročius Lietuvoje.

Jūsų nuomone, kaip reikėtų motyvuoti jaunimą domėtis ekologija ir jau šiandien keisti savo netinkamus įpročius?

GIEDRIUS BUČAS: „Vaikai ir jaunimas dažniausiai elgiasi taip, kaip elgiasi suaugę, todėl mes turėtume pradėti nuo savęs, keisti savo įpročius, tuo pačiu keisdami aplinką ir vaikų elgseną. Mano užduotis šiai dienai, perduoti žinutę jaunimui, pasidalinti savo žiniomis, rodyti savo pavyzdžiu, kad jie suaugę prisimintų tai ir pradėtų elgtis teisingai, kitaip tariant, nieko greitai nepakeisime, turime „pastatyti“ tvirtą vertybinį pamatą ir tik po to tikėtis rezultato“.

 Kultūros sostinės pamokos „Pokyčio taškas“ savo veiklą planuoja iki 2022 metų pabaigos. Tačiau tikime, kad jose dalyvaujantiy jauni žmonės ne tik sužinos daug vertingų žinių, išbandys save įvairiose ekologinėse praktikose, bet ir patys dalinsis gautomis žiniomis bei praktika su kitais. Jie turi visas galimybes sukurti tvarių idėjų, kurios mokytų darniau sugyventi su mus supančia aplinka, skatintų tapti sąmoningesniais vartotojais bei atsakingesniais savo miesto gyventojais. Juk jiems gyventi ateities Kaune, ateities Lietuvoje ir ateities pasaulyje.

Pašnekovus kalbino bei informaciją paruošė

Kultūros sostinės pamokos „Pokyčio taškas“ vadovė Lina Venslovaitė.