Politiniuose debatuose – žodis biologijai

Naujo tyrimo duomenimis, tie JAV piliečiai, kuriuos nesunku išgąsdinti ar įbauginti, dažniau nei kiti palaiko protekcinę valstybės politiką, pavzydžiui, karą Irake ar mirties bausmių vykdymą.

Mokslininkai jau yra išsiaiškinę, kad žmogaus politinius įsitikinimus veikia religija, kultūra, genetika ir kasdienės patirtys.

Atrodo, kad fiziologija čia taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį. Specialistai sako, kad stiprias politines pažiūras turintys žmonės yra šiek tiek kitaip surėdyti nei kiti.

Stresas ir politika

Nebraskos universitetas surinko 46 politikos klausimais itin kategoriškų savanorių grupę. Užpildę klausimynus, po poros mėnesių dalyviai turėjo pereiti testus, kurie patikrina taip vadinamus išgąsčio refleksus: žmonėms buvo rodomi baimę sukeliantys vaizdai, pavyzdžiui, didelis voras ant veido arba atvira žaizda su kirmėlėmis. Kartu su šiomis nuotraukomis buvo rodomi ir išgąsčio nekeliantys vaizdai: dubuo su vaisiais, triušelis ir kt.

Mokslininkai matavo odos drėgnumo pokyčius, parodančius kiekvieno savanorio patiriamą stresą žiūrint į nuotraukas. Jie taip pat vertino tai, kaip intensyviai žmonės mirksi, reaguodami į staigius ausį veriančius garsus.

Aukštus balus abiejuose testuose surinkę žmonės buvo linkę pritarti valstybės išlaidoms karui, kratoms be leidimo, mirties bausmėms, patriotizmui, maldoms mokyklose ir Biblijos neginčijamumui. Jie taip pat dažniau kritikavo pacifizmą, imigraciją, ginklų kontrolę, kompromisus, lytinius santykius iki vedybų, gėjų santykius, teisę į abortus bei pornografiją.

Tuo tarpu savanoriai, kuriuos mažiau išgąsdino nemalonūs vaizdai ir garsai, visomis šiomis temomis buvo linkę laikytis priešingos nuomonės. Tarp vyrų ir moterų reakcijų didelių skirtumų nepastebėta, išskyrus tai, kad moterys šiek tiek silpniau pritarė išlaidoms gynybai ir labiau palaikė pacifizmo idėją.

Tokie rezultatai, ypač parėmus juos tolesniais tyrimais, leistų kitaip pažvelgti į politinius debatus, kuriuose emocijos dažnai liejasi per kraštus, o besiginčijantys niekaip nepajėgia suvokti, kodėl oponentas nemato „tikrosios tiesos“.

„Tačiau aš įvertinu tai, kad galbūt jūs suvokiate pasaulį truputį kitaip nei aš ir įžvelgiate grėsmes ten, kur aš neižvelgiu, arba atvirkščiai, – sako politikos mokslų specialistas Johnas Hibbingas. – Toks požiūris gali padidinti mūsų toleranciją“.