Tarp mokslo ir mistikos

Mokslo įvairovė ir sklaida leidžia gandų ir sąmokslo teorijų kūrėjams gan lengvai imituoti moksliškumą. Juolab, kad mokslo pasaulyje yra daug abejotinų ar klaidingų teorijų bei hipotezių. Kai kurioms iš jų trūksta faktų ar įrodymų. Žmonės gi dažnai pasirenka, kuo nori tikėti, ir atmeta savo tikėjimui prieštaraujančius faktus. Tokia mūsų prigimtis, kurią šiek tiek keičia išsilavinimas ir mokslo metodu pagrįstas pasaulio pažinimas. Nors kartais tai kelia abejonių.

Gandai ir krizės

Kai informacijos daug ir ji lengvai prieinama, tuomet mokslo žinios įsisavinamos paviršutiniškai. Be to, pseudomokslo paplitimas, sociologų nuomone liudija visuomenės nestabilumą. Panašiai yra nutikę, tarkime, Pramonės revoliucijos metu XVIII amžiuje, kai Europoje žmonės masiškai ėmė keltis į miestus ir pradėjo dirbti fabrikuose, dažniausiai labai sunkiomis sąlygomis. Paulas Strathernas knygoje „Mendelejevo sapnas“ apie šį laikotarpį rašo: „Kilusi socialinė žlugtis sukėlė nepasitenkinimą ir tradicinių vertybių perkainojimą. Vienas iš požymių – paplitusios religinės sektos. Tokios, kaip unitarizmas“. Taigi, per didelis informacijos kiekis irgi turi savo blogąją pusę.

Krizių akivaizdoje žmonės ieško laimingo gyvenimo arba greitos sėkmės receptų. Žmonijos istorijoje taip nutinka nuolat. Technologinės revoliucijos sukelia socialines krizes. Mėgindami persiorientuoti, priimti naujas vertybes ir gyvenimo principus, prisitaikyti, žmonės ieško paguodos religijoje arba lengvai patiki pranašais, teigiančiais, jog kažkas prieš visuomenę sukūrė vienokį ar kitokį sąmokslą. Tai gali būti masonai, žydai ar kiti įtartinai atrodantys asmenys, jų grupės. Tradiciškai žmonės nepasitiki ir politikais, partijomis, apskritai valdžia. Todėl paleidus gandą, kad valstybė kažką nuo mūsų slepia, dauguma linkę tuo tikėti. Beje, tokias grupes apkaltinti sąmokslu labai patogu, siekiant pradėti valymus arba atsikratyti konkurentais. Būtent taip pasielgė Stalinas, apkaltinęs Sovietų Sąjungos gydytojus mėginimu nunuodyti.

Gandai visada sklinda lengvai. Juo labiau, šiais laikais, kai informaciją galima paskleisti žaibiškai. Prie to, aišku, prisideda tai, kad visuomenės evoliucija, moralės bei etikos normos atsilieka nuo sparčios mokslo pažangos. Genetiškai modifikuoti organizmai, klonavimas, branduolinė energetika arba nanotechnologijos – ar jos yra saugios ir ar jas kuria bei naudoja atsakingi žmonės? O jeigu tuo pasinaudos teroristai? Tokie klausimai negali nejaudinti. Visuomenė yra įjautrinta, jai trūksta išsamios informacijos apie daugybę technologinių naujovių ir jų galimus padarinius. Mokslinio visuomenės švietimo sistema nėra pakankamai efektyvi. Netgi televizijoje vyrauja laidos apie vaiduoklius bei astrologiją. Nenuostabu, kad netgi išsilavinusiam šiuolaikiniam žmogui kartais sunku atskirti mokslo faktą ar mokslinę teoriją nuo pseudomokslo, nuo eilinės sąmokslo teorijos. Juba, kad mokslas visų pirma abejoja. Tai neretai laikoma silpnumo ženklu.

Gąsdintojų ir pasaulio pabaigos pranašų niekada netrūko. Dabar jie turi tiesiog puikias sąlygas skleisti abejones internetu, kadangi baimę galima geriau parduoti. Baimė ar abejonės padeda valdyti visuomenę. Tą liudija ir siaubo filmai, ir įvairios religinės sektos (pavyzdžiui, scientologai), siūlančios dvasios ramybę ar net išganymą už tam tikrą mokestį. Žyniai anksčiau, o dvasininkai dabar savo rankose laiko raktus nuo rojaus, kur dauguma žmonių nori pakliūti. Pseudomokslininkai, pranašai teigia žiną tikrą tiesą apie pasaulį. Tokios žinios, arba tiksliau pasakius, aiškiaregio pasitikėjimas savimi imponuoja. Ypač žmonėms, kuriems trūksta tokio pasitikėjimo.

Ką daryti?

Tad ką daryti, kaip atsispirti tokiam smegenų „muilinimui“ ir gandams, galintiems sukelti paniką? Savo naujoje knygoje „Kontražinios“ (Counterknowledge) jos autorius, religijos sociologas Damianas Thompsonas rašo, kad internetas paspartino pseudomokslo ir gandų sklaidą pasaulyje. Tačiau gandams atsispirti įmanoma, suteikiant žmonėms kuo daugiau informacijos ir nurodant kelius, kaip ją surasti. Pseudomokslininkus ir įvairias sąmokslo teorijas pukiai demaskuoja tokio interneto svetainės kaip  www.badastronomy.com, www.holdfordwatch.com, quackometer blogas ir kiti. Taigi, technologijos leidžia mums greitai patikrinti faktus, sužinoti tiesą. Be abejo, pats geriausias instrumentas prieš gandus, paniką ir klaidinančią arba apgaulingą informaciją – jūsų sveikas protas, kurio lavinimui tas pats internetas suteikia itin daug galimybių. 

Horoskopai

O dabar – apie vieną populiariausių pramogų, kurią galima laikyti ir pelninga verslo sritimi. Be abejo, tai horoskopai. Daugybė žmonių juos nuolat skaito. Kai kurie pagal horoskopus planuoja savo asmeninį gyvenimą ir darbo reikalus. Astrologijos daugelis neskiria nuo astronomijos mokslo. Kada ir kaip atsirado astrologija? Kodėl ji neprarado savo įtakos žmonėms ir XXI amžiuje, žinių visuomenės formavimosi laikais. Žinovai sako, jog astrologijos išeities postulatai apskritai yra teisingi: žmogus yra gamtos kūdikis, todėl pavaldus artimojo kosmoso ritmams. Astrologija – tai empirinių duomenų apie dangaus šviesulių sąsajas su gamtos reiškiniais tūkstantmetinė sankaupa su sukurtomis tam tikromis prognozavimo taisyklėmis.

Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad kiekviena tauta susikurdavo savas žvaigždžių konfigūracijas. Tai buvo tarsi atskaitos sistema, padedanti planuoti darbus. Reikšmingas visuomenės organizavimo faktorius. Vienas tokių pavyzdžių – savitas Egipto zodiakas, kuriuo remiantis buvo sudarytas pirmasis žemdirbystės kalendorius. Jame matyti Skorpionas, Svarstyklės, kiti tradicinio Zodiako ženklai. Beje, Zodiakas – tai juosta danguje, kuria juda saulė, mėnulis ir planetos žvaigždžių atžvilgiu. Ji padalyta į dvylika dalių, pavadintų vardais žvaigždynų, per kuriuos pereina Saulė. „Norėdami sužinoti laiką, mūsų protėviai stebėjo dangumi skriejančią Saulę, o jos padėtį dangaus ciferblate nusakydavo nejudančių žvaigždžių ir žvaigždynų atžvilgiu. Todėl žvaigždžių grupėms reikėjo suteikti vardus“, teigia kraštotyrininkas Jonas Vaiškūnas.

Žymus VU astronomas Martynas Počobutas, ištyrinėjęs egiptietišką Zodiaką ir naudodamas astronomijos metodus, padėjo prancūzų archeologams, keliavusiems po Egiptą kartu su Napoleonu, nustatyti Denderų šventyklos statybos datą. M. Počobutas pažvelgė į Zodiaką astronomo akimis. Jis rado jame ekvinokcijos tašką. Kadangi precesija* (planetos sukimosi ašies pokytis) jau buvo apskaičiuota, mokslininkas pagal slinktį nustatė šventyklos statybos datą.

*Žemei sukantis aplink Saulę, kinta ir pačios planetos sukimosi ašis. Todėl žvaigždynų padėtis danguje irgi keičiasi. Į pradinę padėtį ašis sugrįžta per maždaug 26,000 metų.

Dangaus kūnus pradėta stebėti jau paleolite, prieš daugiau kaip dvidešimt tūkstančių metų. Babilono žyniai pirmąjį Zodiaką sudarė prieš aštuonis tūkstantmečius, o pirmasis traktatas apie dangaus šviesulius rastas Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje. Žvaigždžių stebėjimai pagimdė kultūros fenomeną astrologiją, turėjusią nemažą praktinę reikšmę. Zodiako juosta susideda iš dvylikos žvaigždynų. Ji buvo sukurta dėl poreikio matuoti laiką.

Žvaigždžių apžavėti

Astrologija – tai bandymas numatyti ateitį. Tam kuriama ir mokslo sistema, kad galėtume geriau suprasti pasaulį ir būti tikri dėl savo darbo rezultatų. Akivaizdu, kad šiuolaikinis mokslas dabar visai neblogai prognozuoja klimato pokyčius, technologijų plėtros kryptis, demografinius ir net socialinius procesus. O kaip gi astrologija, kokia jos prognostinė reikšmė? Prof. L. Klimka teigia, kad astrologija iš pradžių ėjo koja kojon su astronomija, bet vėliau liko žynių žinioj. Ji buvo mitologizuota, pagražinta ritualais.

Tačiau astrologija turi racionalų pagrindą, kadangi artimojo kosmoso ritmai iš tiesų veikia mūsų gyvenimą. Tas poveikis nėra esminis, kadangi net visos pagrindinės religijos teigia, jog žmogus turi laisvą valią. Taigi, astrologijos principas teisingas, bet klaidingas jos propaguojamas fatalizmas. Įsitikinimas, kad žmogaus likimas užrašytas žvaigždėse.

Šiais laikais astrologija naudojama kaip psichologinė pagalbos priemonė. Astrologai prognozuoja žmogaus likimą, sudarydami horoskopus. Pagrindinė horoskopų atmaina – gimimo arba nataliniai horoskopai. Atskaitos taškas – planetų išsidėstymas žmogui gimus. Bėda ta, kad priklausomai nuo individo gimimo vietos, rezultatai gali smarkiai keistis. Tai priklauso ir nuo to, kokia horoskopų sudarymo metodika naudosis astrologas. Be to, astrologija neįvertina kitų svarbių kosmoso ciklų – pavyzdžiui, maždaug kas vienuolika metų suaktyvėjančių Saulės dėmių, kurios reikšmingai veikia žmogaus sveikatą. Astrologai prognozuoja, naudodami antikinę astronomo ir astrologo K. Ptolemėjaus geocentrinę sistemą. O jis gyveno mūsų eros pradžioje! Be to, astrologija turi daug atmainų. Mūsų šalies astrologai naudojasi rytų astrologijos sistema, išpopuliarintą Rusijos astrologų.

Paprasti eksperimentai patvirtina kad horoskopai tėra tik lengva saviapgaulės forma, žaidimas, galintis turėti placebo efektą.

Lietuvių astrologija ir astronomija

Lietuvių tautos etninėje kultūroje – žinijoje, papročiuose bei tikėjimuose – taip pat daug kas siejama su Visatos ritmais. Pavasario ir rudens darbai derinti su mėnulio faze, sureikšmintos mėnesių ir savaitės dienos, priskiriant joms tam tikrą įtaką žmogaus būdo ir lemties bruožams. Taigi lietuvių kultūros pavelde irgi galime rasti astrologijos atmainą, kilusią iš Lietuvos gamtos pažinimo. Kada ir kaip formavosi lietuviškoji astrologija ir ką ji gali duoti XXI amžiaus Lietuvos gyventojui?

Lietuviai nuo seniausių laikų irgi stebėjo dangų. Ir anksčiau, ir dabar kaime daug darbų daroma, pažvelgus į dangų. Ypač svarbus žmonių gyvenime yra Mėnulis. Mėnulio trauka sukelia potvynius ir atoslūgius. Galbūt panašios, tik mažesnės bangos pulsuoja ir kiekviename iš mūsų. Vienas iš įrodymų, kad Lietuvoj būta tikrosios astronomijos – Birutės kalne Palangoje atrastos viduramžių astronominės observatorijos liekanos. Kalendorinių matavimų įrenginį sudarė vienuolikos stulpelių, išdėstytų ant pylimo, sistema. Įskaitant Jurgines ir saulėgrįžas, stulpeliai iš viso fiksuoja 19 Saulės laidos azimutų, atitinkančių 36 šventes.

Dar vienas sensacingas atradimas liudija, kad lietuviai galėjo turėti ir savitą Zodiaką. Baltarusijoje, Gardine buvo rastas senovinis apieginis kaušas su išdegintais ženklais. Tų ženklų yra dvylika, o prie kiekvieno iš jų pažymėta saulutė. Beje, kai kurie ženklai skiriasi nuo klasikinio Zodiako (du paukščiai, žmogus su ietimi ir pan.).

Mokslininkai įsitikinę, kad Lietuviai ne blogiau už kitas tautas jau senų senovėje suvokė dangaus šviesulių reikšmę ir puikiai tuo naudojosi. Dangaus stebėjimas suteikė mūsų protėviams svarbių žinių ir padėjo sukurti turtingą dvasinį paveldą, kuris mums galėtų suteikti tvirtybės ir šiais krizių, pseudomokslo ir sąmokslo teorijų perpildytais laikais. 

Rolandas Maskoliūnas