Faktas kaip blynas

Japonijos Keio universiteto lyginamosios pažintinės neurobiologijos laboratorijos mokslininkai specialiam eksperimentui paruošė penkis uolinius karvelius, kuriems buvo rodomi trijų tipų vaizdo klipai. Pirmajame klipe paukščiai matė save realiu laiku (panašiai kaip veidrodyje), antrajame – save tokius, kokie jie buvo prieš keletą sekundžių, t.y., šiek tiek vėluojantį įrašytą vaizdą. Trečiajame klipe balandžiams buvo rodomi jie patys, nufilmuoti prieš kelias valandas.

Eksperimentas vyko keliais etapais. Pirmiausia paukščiams snapo kaptelėjimu pasirinkti tarp pirmo ir trečio vaizdo klipo. Balandžiai pasirinko „veidrodinį” atvaizdą. Tada balandžiams buvo rodomas antras ir trečias klipas. Kitaip tariant, nuolat ilginant realaus vaizdo vėlavimo laiką, buvo tikrinamas balandžių gebėjimas atsiminti paskutiniuosius savo veiksmus, taigi ir atpažinti save.

Eksperimentą su balandžiais vykdžiusios mokslininkų grupės vadovas Shigeru Watanabe dievina kranklius. Regis, todėl, kad jie yra vieni protingiausių paukščių.

Eksperimentas parodė, jog balandžiai gerai prisimena savo veiksmus per paskutiniąsias 5-7 sekundes. 2006 m. buvo atliktas panašus tyrimas su vaikais, kuris atskleidė, kad statistinis trimetis nesugeba atlikti to, ką pademonstravo eksperimente dalyvavę balandžiai.

Ilgą laiką moksle vyravo nuostata, kad veidrodyje save atpažįnti gali tik žmogus. Vėliau įrodyta, kad tai geba dar ir aukštesnieji primatai (gorilos, šimpanzės ir kt.), netrukus prie jų prisijungė ir delfinai, o praėjusiais metais – drambliai.