Covid-19 keliauja naujuoju Šilko keliu

Koronaviruso epidemijos protrūkis verčia mus prisiminti istoriją ir galbūt iš jos pasimokyti. Leidinio „Wired“ žurnalistas Parag Khanna pastebėjo, kad dabar kartojasi tai, kas įvyko prieš maždaug 750 metų. Garsusis Italijos keliautojas ir prekeivis Markas Polas XIII amžiaus antroje pusėje kelis kartus iš Venecijos, per Viduržemio jūrą, Persiją ir Centrinę Aziją pasiekė Čingis Chano anūko Chubilajaus valdas. Mongolai sumaniai naudojosi Šilko keliais, jungusiais viduramžių Europą su Kinija. Deja, tuo pačiu keliu plito ir Juodoji mirtis.
Manoma, kad XIV a. maro epidemija irgi prasidėjo Kinijos Hubėjaus provincijoje, kai bakterijos iš švilpikų peršoko į žmones. Toje provincijoje užkratas 1330 metais nusinešė penkis milijonus gyvybių. Toliau ligos sukėlėjai, keliaudami Šilko keliu į vakarus su karavanais, per kelerius metus pasiekė Persiją, kur dėl ligos išmirė net pusė gyventojų. 1347-aisiais pro Genujos uostą maras pa-siekė Europą.
Ką mes žinome apie naująjį koronavirusą? Pandemijos šaltinis šįkart greičiausiai yra šikšnosparniai arba skujuočiai. Ji prasidėjo Hubėjaus sostinėje Vuhane. Per kelias savaites virusas pasiekė Iraną, o netrukus ir Europą. Kaip žinia, Italija vėl patyrė itin stiprų smūgį. Kas bendro tarp Irano ir Italijos? Šios dvi valstybės yra esminiai Kinijos naujojosios Juostos ir kelio iniciatyvos (Belt and Road Initiative) – XXI amžiaus naujųjų Šilko kelių iniciatyvos dalyviai. Pastaraisiais metais Kinijoje studijuoja daug italų studentų, o tokios kinų kompanijos kaip Alibaba, ICBC plečia savo veiklą Italijoje.
Norint pagaliau pasimokyti iš šios istorijos (laimė, kad kiaulių maras arba SARS, irgi atsiradę Kinijoje, nepasklido taip plačiai), pasauliui būtina susigrąžinti gamybą iš Kinijos. Taip jau dešimtmetį elgiasi japonų automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, Toyota gamybą perkėlė į Tailandą ir Indoneziją. Išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung“ pasielgė taip pat, perkeldama gamybą į Vietnamą. Naujas principas byloja, kad gaminti reikia ten, kur parduodama, ir kuo mažiau priklausyti nuo Kinijos. Tai galioja ir diplomatijoje. Japonija, Indija kartu su Europa padeda silpnesnėms regiono valstybėms apginti savo salas, kurių gviešiasi Kinija, išvengti šios valstybės siūlomų paskolų ir atrasti alternatyvas Huawei 5G ryšio sistemoms. Didesnis pasirinkimas reiškia didesnį atsparumą krizėms – nesvarbu, ar jos būtų ekonominės, ar biologinės prigimties.
Parengė Rolandas Maskoliūnas