Linkėjimai iš Marso

Kitas 90 dienų zondas kasinės giliai įšalusį planetos dirvožemį, ieškodamas gyvybės įrodymų.

"Po šiuo paviršiumi, aš garantuoju, yra ledas", – sako Piteris Smitas, pagrindinis misijos tyrėjas iš Arizonos universiteto.

Denas Maklyzas, vyriausiasis NASA laboratorijos JPL mokslininkas, pirmąsias nuotraukas vertina entuziastingai: "Atrodo, čia gera vieta pradėti kasti".

"Feniksas" nusileido idealiai po 7 minutes trukusio pavojingo skrydžio per planetos atmosferą. Į ją zondas įnėrė skrisdamas beveik 20 000 km/h greičiu. Tuomet jis išskleidė parašiutą, skydą nuo karščio ir galop įjungė raketinius variklius, kurie jį pristabdė iki 8 km/h greičio.

Gegužės 25 d. Misijos dispečeriai ir vadybininkai džiūgauja išgirdę, kad Marso zondas Phoenix sėkmingai nusileido planetos paviršiuje. Tai pirmoji sėkmė po 32 metus trukusių bandymų nuleisti Žemės pasiuntinį Marso ašigalyje.

Vienoje pimųjų zondo nuotraukų – atšiaurūs ašigalio laukai. Žemė yra išvagota daugiakampių rėžių, kurie, kaip mano mokslinkai, susidaro dėl pakartotinių užšalimo ir atlydžio ciklų.

Ši nuotrauka padaryta iškart po to, kai Phoenix palietė planetos paviršių, vaizduoja besiskleidžiančius zondo saulės skydelius. Mokslininkai zondą užprogramavo padaryti seriją tokių nuotraukų tam, kad įsitikintų, jog jis pajėgs išgauti tiek energijos, kiek tikėtasi.

Daugiakampio formos rėžiai vagoja planetos veidą. Tokių darinių pastebėta ir Žemės ašigaliuose, ir jie gali būti susiję su klimato kaitos ciklais.

Dar viena pirmųjų nuotraukų rodo vieną iš trijų Phoenix kojų, atsirėmusių į dirvožemį ir akmenis. Tokių kadrų misijos komandai reikėjo, norint geriau įsivaizduoti artimiausią zondo aplinką ir pirmąkart iš arti pažvelgti į dirvos struktūrą.