Inovacijų savaitė 2019: Kaip žmogaus kūrybingumas keičia pasaulį?

Jeigu paklausite įvairių ekspertų, kokios savybės būtinos, norint asmeniui, taip pat ir  visuomenei, klestėti itin konkurencingame XXI amžiuje, dauguma jų būtinai paminės smalsumą, kritinį mąstymą, išradingumą ar kūrybingumą.

Menas – prieinamiausias būdas įsisavinti esminius inovavimo instrumentus ir procesus. Menininkai, dizaineriai arba architektai keičia pasaulį laužydami objektus, jungdami juos įvairiais būdais ir transformuodami. Tarp daugelio pavyzdžių išsiskiria Pablo Picasso atvejis. Fenomenalaus pasisekimo sulaukęs menininkas puikiai naudojosi minėtais metodais laužyti, jungti ir transformuoti. Įkvėpimo jis sėmėsi iš pirmtakų, amžininkų, egzotiškų pasaulio kultūrų. Bet svarbiausia – buvo itin darbštus. Picasso nutapė net 58 Velasquezo paveikslo „Freilinos“ versijas.

Pranešimo metu dr. Rolandas Maskoliūnas papasakojo apie naujus kūrybiškumo principus, kuriais naudojasi ne tik menininkai, bet vis dažniau perima ir verslo pasaulio atstovai. Apie tai, kodėl verslas pasitelkia mokslinės fantastikos, spekuliatyvaus dizaino (Design fiction) kūrėjus. Šis metodas prognozuoti, modeliuoti naujų produktų arba technologijų perspektyvas itin pravers besiformuojančio daiktų interneto eroje. Pranešėjas rekomendavo susipažinti su knyga „Little Book of Design Thinking“, kurioje aprašomi trys tokio spekuliatyvaus dizaino pavyzdžiai, inspiruoti produkto, technologijos arba problemos. Tai konkretus būdas išvengti klaidų ir kuo tiksliau įsivaizduoti alternatyvų pasaulį.

Pranešimo pabaigoje kalbėta ir apie pirmuosius dirbtinio intelekto bandymus kurti meną. Ar dirbtinis intelektas gali būti kūrybingas? Šis klausimas vis dažniau skamba sparčiai tobulėjant giliojo mokymosi metodams. Dirbtinio intelekto sistemos AlphaGo sėkmė, kai buvo įveiktas geriausias pasaulio Go žaidėjas liudija, kad superkompiuteriai arba, tiksliau pasakius, algoritmai visgi gali būti kūrybingi. Jie netgi įgyja intuiciją. Mat šiuo atveju mašina atrado naujas žaidimo strategijas. Žmonės jau iš tiesų mokosi iš AlphaGo gerinti savo žaidimą. Taigi, atrodo, kad dirbtinių neuroninių tinklų architektūra, suformuota iš daugybės labai paprastų elementų, sugeba kiekybę paversti kokybe. Iš esmės smegenys turėtų veikti panašiai, kadangi neurono veikimo principas yra paprastas. Gali būti, kad būtent dirbtinio intelekto kūrimas padės mums pagaliau suprasti, kaip veikia biologinės smegenys.

Po paskaitos vykusioje diskusijoje dalyvavo VDU VšĮ „Verslo praktikų centro“ verslo santykių vystymo vadovas Edvinas Grauželis ir šį metodą idėjų generavimui taikantys architektai Linas Tuleikis ir Kęstutis Vaikšnoras. Išsiaiškinus Spekuliatyvaus dizaino, Mokslinio fantastinio prototipavimo skirtumus, buvo plačiau apsistota ties kūrybinio modeliavimo (Design Thinking) metodo ypatumais ir jo naudojimo privalumais. Kauno architektai kartu su kitų sričių specialistais išbandė šį mąstymo būdą, ieškodami pritaikymo šiuo metu neveikiančiam Kauno pašto pastatui. Pasidaliję į tris grupes, kelios dešimtys neabejingų kauniečių per dvi dienas pasiūlė keletą patrauklių idėjų, kaip šis vienu iš miesto modernizmo simbolių tapęs pastatas galėtų atgimti ir funkcionuoti toliau. Šias vizijas ketinama pristatyti visuomenei spalio 7 dieną.

Taigi, kūrybinio modeliavimo metodai jau dabar atneša naudos ne tik verslui, bet ir plačiajai visuomenei. Jie leidžia greičiau surasti bendrą kalbą, tiksliau identifikuoti problemas ir pasiūlyti originalius sprendimus. Tokių kompetencijų spartėjančiame pasaulyje mums reikės vis daugiau, kadangi klaidos kainuoja itin brangiai.

VšĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ informacija