Ar galima susidraugauti su triukšmu?

Autorius Kęstutis Miškinis (KTU Architektūros ir statybos institutas).

Mes gyvename apsupti įvairiausių garsų, lydinčių mus kiekviename žingsnyje. Vieni iš garsų yra malonūs, kiti – nelabai. Ar garsas bus malonus, ar nemalonus, priklauso nuo mūsų subjektyvaus suvokimo. Tarkime, koncerte klausoma muzika mus veikia teigiamai, o tie patys garsai koncerto kaimynystėje gyvenančius žmones gali erzinti. Arba dar vienas atvejis – mobiliojo telefono skambėjimas gatvėje nieko neerzina, tačiau tas pats garsas tylioje aplinkoje, pavyzdžiui, bibliotekoje, gali sunervinti. Taigi, triukšmas yra garsas, sukeliantis nemalonius pojūčius. XIX a. pabaigoje žymus vokiečių mokslininkas R. Kochas įspėjo: „Žmonės vis dažniau turės kovoti su triukšmu, kaip kad dabar kovojama su cholera ar džiova“.
Triukšmas ne tik veikia mus emociškai – erzina, sutrikdo miegą, sukelia dirglumą ar nuovargį. Kartu jis veikia mūsų fizinę sveikatą, todėl tinkamas požiūris į triukšmą yra labai svarbus – juk ne visada galime jo išvengti. Norėdami komfortiškai jaustis triukšmingoje aplinkoje, turime pasistengti su triukšmu „susidraugauti“. Kaip tą padaryti? Ogi keisti požiūrį į jį bei žinoti priemones, kaip nuo jo apsisaugoti. Jeigu neįmanoma apsisaugoti – stengtis sumažinti jo įtaką. Tai pat turime išmokti atsakingai elgtis, kad patys netaptume triukšmo „šaltiniais“ kitiems asmenims.
Šiandienos pasaulis siūlo įvairias apsaugos priemones – nuo pačių paprasčiausių asmeninių (ausų kamštelių ar ausinių) iki sudėtingų inžinerinių, konstrukcinių sprendimų (langų ar 3D triukšmo maskavimo elementų). Apsaugos nuo triukšmo priemonės gali būti pasyvios ir aktyvios. Aktyviosiose (išmaniosiose) apsaugos priemonėse generuojamas priešingos fazės garsas. Ši technologija gali būti naudojama labai plačiai – išmaniuosiuose ausų kištukuose, ausinių ir pastatų konstrukciniuose elementuose (pavyzdžiui, languose). Šios priemonės iš išorės atrodo įprastai, tačiau jų viduje integruotos išmaniosios technologijos. Vaizdžiai tariant, aktyvios priemonės analizuoja aplinkos triukšmą, pasitelkdamos savo „intelektą“. Kai jos suranda triukšmui neutralizuoti skirtą sprendimą (garsą), jį „paleidžia“ taip neutralizuodamos nepageidaujamą garsą ir sukurdamos tylesnę aplinką.
Be priešingos fazės garso gali būti grojama atpalaiduojanti muzika, kuri automatiškai parenkama priklausomai nuo aplinkos triukšmo. Sukurdamos tylesnę ir ramesnę aplinką, šios priemonės padeda sumažinti triukšmo poveikį žmogui ir sukurti jam priimtiną komforto būseną.
Kaip pasyviosios apsaugos priemonės pastaraisiais metais pradedamos naudoti metamedžiagos. Tai dirbtinės medžiagos ar struktūros, kurių gamtoje nėra. Šių medžiagų ar struktūrų savybės nepriklauso nuo to, iš kokios medžiagos jos pagamintos. Savybes nulemia jų mikrostruktūra. Metamedžiagos gali būti pagamintos iš vienos medžiagos (pvz. metalo, plastiko, keramikos) arba gali būti kelių medžiagų kompozitas. Jos paprastai slopina konkretaus diapazono garsą (triukšmą), tačiau platesnio diapazono garso slopinimui jas pritaikyti vis dar sudėtinga. Beje, šios medžiagos ne tik sugeria garsą. Jos gali pakeisti garso sklidimo kryptį – taip sukuriamas maskavimo efektas. Pirmąkart tokias medžiagas sukurti mėginta prieš 80 metų, bet platesni jų tyrimai nebuvo atlikti. Pastaraisiais metais naujas galimybes atvėrė sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, palengvinusios tokių medžiagų kūrimą, virtualiai modeliuojant jų mikrostruktūrą.
Tokių medžiagų ir konstrukcijų savybės modeliuojamos, naudojant kompiuterines 3D programas, leidžiančias virtualiai tyrinėti jų savybes bei elgseną. Šiais laikais, radus optimalų virtualų sprendimą, galima kurti realius modelius, naudojant 3D spausdinimo technologijas, ir tik tada juos išbandyti laboratorijoje.
Norintys apie tai daugiau sužinoti kviečiami į Kęstučio Miškinio paskaitą „Ar galima susidraugauti su triukšmu?“, kuri vyks mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 13 dieną KTU Architektūros ir statybos institute (Tunelio g. 60, Kaunas).