Ančiasnapiai primena žvynuotą žmogaus praeitį

Keisčiausias pasaulio padaras turi žinduolio kailį, plėvėtas anties kojas, deda kiaušinius it roplys ir maitina atžalas pienu. Ančiasnapio genome, kurį neseniai iššifravo mokslininkai, tvyro lygiai tokia pati painiava.

Pasak Australijos nacionalinio universiteto mokslininkės Dženės Greivs (Jenny Graves), ančiasnapius ir žmones prieš 166 mln. metų siejo bendras protėvis. Tai reiškia, kad šie gyvūnai yra labai sena žinduolių medžio atšaka.

„Ančiasnapiai yra kažkur tarp žinduolių ir roplių, kadangi jie išlaikę gana nemažai roplių bruožų, kurių mes nebeturime. Pavyzdžiui, jie vis dar deda kiaušinius“, – pasakoja D. Greivs.

Per milijonus metų nepakitęs ančiasnapių genomas mokslininkams atskleidžia pokyčius, įvykusius žmogaus raidoje nuo laikų, kai tebuvome ropliai.

Primtyvus gyvūnas aptinkamas urvuose šalia Rytų Australijos upių ir upelių, kuriuose ieškosi maisto. Iki pusmetrio užaugantys ančiasnapiai, be kitų keistenybių, turi panašią į bebro uodegą, o jų užpakalinių kojų pentinuose slypi nuodai.

Plaukiantis ančiasnapis. Šaltinis: Learn Animals

Kad išsiaiškintų genetinius ryšius tarp ančiasnapių ir kitų gyvūnų, mokslininkai palygino ančiasnapio patelės genomą su žmonėmis, pelėmis, šunimis, oposumais ir viščiukais. Pastarieji buvo įtraukti kaip kiaušinius dedantys gyvūnai, kurių senovinės rūšys perdavė daug genetinės informacijos ančiasnapiams ir kitiems žinduoliams.

Ančiasnapio genomas pasirodė besąs maždaug dviejų trečdalių žmogaus genomo dydžio, o su kitais gyvūnais dalijasi daugiau nei 80 proc. bendrų genų.

Kaip ir žinduoliai, ančiasnapiai turi X ir Y chromosomų, tačiau, priešingai nei žmonėse, jos nėra lytinės. „Tai reiškia, kad galime pažvelgti į laikus, kai mūsų lytinės chromosomos buvo niekuo neišsiskiriančios, ir paklausti: kas nutiko? Kas padarė jas lytinėmis chromosomomis?“, – aiškina mokslininkė.

Keistuolio genome taip pat rasta ir genų, susijusių su laktacija. Kadangi ančiasnapiai neturi spenelių, jų atžalos pieną siurbia per motinos pilvo odą.

Pabaigai: vandenyje ančiasnapio akys, ausys ir šnervės užsidaro, o jo anties snapas veikia kaip antena, jaučianti silpnus elektros laukus, supančius grobį. Tačiau genome liko genų, atsakingų už kvapų atpažinimą.

Mokslinį darbą, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 mokslininkų iš viso pasaulio, parėmė Nacionalinis žmogaus genomo tyrimų institutas.