Galvakojų karaliaus skrodimas

Apie kolosaliuosius kalmarus žinoma labai mažai. Aišku tik tai, kad jie gali užaugti iki 15 metrų ilgio ir, atrodo, daugiausia laikosi šaltuose vandenyse prie Antarktikos.

Praėjusių metų vasarį sugautas egzempliorius, tiriamas Naujosios Zelandijos muziejuje, yra 10 metrų ilgio ir sveria apie pusę tonos.

Mesonychoteuthis hamiltoni palieka įspūdį ne tik savo matmenimis, dideliu snapu ir unikaliais kabliais užsibaigiančiais čiuptuvais, bet ir tuo, kaip retai jis pastebimas. Pirmąkart rūšis identifikuota 1925-aisiais pagal du čiuptuvus, kuriuos mokslininkai rado kašaloto skrandyje.

Kašalotai – didžiausi mėsėdžiai gyvūnai Žemėje – reguliariai kovoja žūtbutines kovas su kolosaliaisiais kalmarais ir kitais milžiniškais galvakojais, pavyzdžiui, gigantiškaisiais kalmarais. Pastarieji, kaip manoma, užauga iki 13 metrų.

Šis kolosalusis kalmaras buvo pagautas praėjusių metų vasarį Roso jūroje. 

Nuo 1925-ųjų buvo pastebėti vos keli Mesonychoteuthis, visi – netoli Antarktikos.

Trečiadienį pirmiausia planuojama nustatyti kalmaro lytį. Spėjama, kad tai patinas, o patelės, kaip manoma, užauga dar stambesnės. Mokslininkai taip pat atšildo kitą, mažesnį ir sužalotą tos pačios rūšies egzempliorių bei du gigantiškuosius kalmarus.

Visa atšildymo procedūra ir skrodimas transliuojami per įvairias muziejaus laboratorijos kameras. Vėliau šią savaitę mokslininkai tikisi viešai pranešti apie tyrimo rezultatus.

Atitirpęs ir išskrostas kolosalusis kalmaras bus balzamuotas ir išsaugotas.