Gyvybės paieškos kosmose – ant sėkmės slenksčio

Didžiosios Britanijos Šv. Andriejaus universiteto dr. Martinas Dominikas (Martin Dominik) teigia, kad toks atradimas leidžia daryti prielaidą, jog panašios į mūsiškę planetų sistemos gali būti daug įprastesnis dalykas kosmose, nei manėme. Karališkosios astronomų draugijos susirinkime mokslininkas pareiškė, kad tėra laiko klausimas, kol tokie pasauliai bus atrasti.

„Atrodo, kad visa tai susiformavo panašiai kaip mūsų Saulės sistema. Ir jei taip yra iš tiesų, atrodo, kad mūsiškė sistema negali būti unikali Visatoje“ – dėsto astronomas. „Turėtų egzistuoti kitų panašių sistemų, kuriose gali būti ir kietųjų planetų“.

Naujai rastoji planetų sistema, besisukanti aplink žvaigždę OGLE-2006-BLG-109L, yra mažesnė už Saulės sistemą ir driekiasi už maždaug 5 000 šviesmečių. Šansų aptikti į Žemę panašių planetų šioje sistemoje mažai, nes ji tiesiog per toli, kad dabartinės technologijos sugebėtų išskirti tokius mažus dangaus kūnus.

Nors iki šiol užregistruota beveik 300 egzoplanetų (planetų už Saulės sistemos ribų), astronomams nepavykdavo rasti planetų sistemų, kurios primintų mūsiškę. Dr. Dominiko teigimu, tik dešimtadalis iki šiol rastų sistemų turi daugiau nei vieną planetą.

Iki šiol naujų planetų daugiausia buvo ieškoma stebint, kada jos atsiduria tarp Žemės ir gimtosios žvaigždės. Kadangi planeta blokuoja mažytę dalelę žvaigždės šviesos, pastaroji periodiškai nežymiai patamsėja. Tuo tarpu metodas, kuriuo buvo surasta OGLE sistema, yra paremtas stebėjimais, kaip už žvaigždės esančių dangaus kūnų šviesą iškreipia jos gravitacija.

M. Dominikas sako, kad pagrindinis egzoplanetų medžiotojų tikslas – gyvybei tinkamos į Žemę ar Marsą panašios planetos. Tai padaryti esą realu, nes technologijos nuolat tobulėja.

„Manau, kad tai nutiks gana greitai“, – įsitikinęs astronomas. „Technologijos jau gali fiksuoti lengvesnes už Žemę planetas, taigi per kelerius ateinančius metus mes pamatysime kai ką tikrai įdomaus“.