Mokslas patvirtina tūkstantmetes vienuolių žinias

Mokslininkai paprašė tiriamųjų – tiek meditacijos veteranų, tiek naujokų – praktikuoti meditacijos techniką, vadinamą atjautos meditacija, gulint veikiančiame magnetinio rezonanso aparate. Savanoriai girdėjo garsus, skirtus sužadinti empatiją, pavyzdžiui, pagalbos prašantį moters balsą, taip pat – pozityvius garsus (kūdikio juokas) bei neutralų triukšmą restorane.

Iš 32 tyrimo dalyvių pusė turėjo mažiausiai 10 tūkstančių valandų meditacijos patirties, kita pusė išmoko meditacijos pagrindų likus savaitei iki eksperimento.

„Mes norėjome sužinoti, kaip atjautos meditacija keičia reakciją į emocijas sukeliančius garsus“, – pasakoja Antoine Lutz, JAV Viskonsino universiteto neuromokslininkas, atlikęs tyrimą su kolega Ričardu Deividsonu (Richard Davidson).

Išgirdus garsus, abejų tiriamųjų grupių smegenų veikla srityse, susijusiose su empatija ir kitomis emocijomis, labiau suaktyvėdavo medituojant. Pagalbos prašantys garsai susilaukė stipresnio atsako nei pozityvūs ar neutralūs garsai, o smegenų veikla šiose srityse buvo daug aktyvesnė patyrusių meditacijos praktikų grupėje.

„Skirtumas buvo labai ryškus", – prisimena A. Lutz.
Atjautos meditacija apima dėmesio koncentravimą į artimus žmones, galvojant apie meilę jiems, o tuomet nukreipiant šį jausmą visiems gyviems padarams be išimties. Ši technika yra viena iš daugybės meditacijos formų ir plačiai naudojama Tibeto budistų.

Mokslininkų nuomone, tyrimo rezultatai rodo, kad atjauta gali būti išugdoma ir stiprinama per praktiką, panašiai kaip bet kuris kitas įgūdis ar talentas. Dabar tyrėjai nori išsiaiškinti, kaip ilgai padidėjęs atjautos jausmas išlieka po to, kai žmogus nemedituoja.

„Šios praktikos turėtų pakeisti emocinį žmogaus pamatą“, – spėja A. Lutz. „Kaip jos keičia kasdienį elgesį? Tai ilgalaikis klausimas“.

Mokslininkai mano, kad atjautos meditacija galėtų padėti depresija sergantiems arba jauniems žmonėms, kurie gyvena agresijos ir smurto pasaulyje. Tiesa, kad meditacija taptų pripažinta gydymo priemone, reikės papildomų tyrimų.

„Šis tyrimas – tik pirmasis žingsnis“, – sako A. Lutz. „Kitas žingsnis būtų bandyti įvertinti šių technikų poveikį elgesiui ir smegenų veiklai ir galvoti, kaip jos galėtų būti pritaikytos tikslinėms auditorijoms“.