Evoliucija paprastumo nemėgsta

Pradėję 550 milijonų metų senumo fosilijomis ir baigdami pačiomis „šviežiausiomis“, tyrinėtojai stebėjo skirtingas vėžiagyvių šeimos medžio šakas. Jie ieškojo pavyzdžių, kai evoliucionavę gyvūnai buvo paprastesni už savo protėvius. Vietoje jų mokslininkai rado organizmus, pasižyminčius vis sudėtingesne struktūra ir savybėmis, rodančiomis, kad egzistuoja mechanizmas, varantis evoliuciją būtent pirmyn.

„Jeigu pradėsime nuo paties primityviausio įmanomo gyvūno, yra tik viena evoliucionavimo kryptis – tapti sudėtingesniu“, – sako Anglijos Bath universiteto biologijos ir biochemijos departamento dr. Metju Vilsas (Matthew Wills), tyrimą atlikęs su kolegomis iš Vaterlo universiteto (Kanada) ir Londono imperatoriškojo koledžo.

Sunku ginčytis su teiginiu, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas besivystantis gyvūnas pasiekia lygį, nuo kurio gali „eiti atgal“ ir vėl tapti paprastesniu. Todėl mokslininkus pribloškė faktas, kad beveik visi vėžiagyviai evoliucionavo ta pačia kryptimi – tapdami vis sudėtingesniais.

„Žinoma, vėžiagyvių šeimos medyje yra išimčių, tačiau daugelį jų sudaro parazitai arba nuošalių arealų – pavyzdžiui, izoliuotų povandeninių urvų – gyventojai“, – pasakoja M. Vilsas. Tuo tarpu plačiai paplitę gyvūnai visi kaip vienas dalyvauja evoliucijos lenktynėse, kurias labiausiai skatina konkurencija.

Kaip ir visų nariuotakojų, vėžiagyvių kūnas sudarytas iš pasikartojančių segmentų. Paprasčiausių vėžiagyvių segmentai pernelyg nesiskiria vienas nuo kito ir yra eilute prikabinti vienas prie kito. O štai sudėtingiausiųjų – tokių, kaip krevetės ar omarai, – kiekvienas segmentas yra kitoks, skirtas antenoms, žandikauliams, žnyplėms, kojoms, plaukmenims ir žiaunoms.

Mokslininkai atrado, kad nykstančios vėžiagyvių grupės dažniausiai yra primityvesnės nei kitos. Taip pat atrastas ryšys tarp vidutinio vėžiagyvių grupės sudėtingumo ir to, kiek rūšių toje grupėje gyvuoja šiandien.

Vis dėl to bendresnio pobūdžio išvadoms – dar ne metas. „Mūsų išvados tinka gyvūnų grupėms, turinčioms kūnus iš pasikartojančių dalių. Neturime pamiršti, kad bakterijos – labai paprasti organizmai – yra vieni sėkmingiausių tebegyvenančių sutvėrimų. Todėl tendencija tapti vis sudėtingesniu yra viliojanti idėja, tačiau neapima visos gyvybės istorijos“ – primena M. Vilsas.

{cms_module module=”comments”}