Amžino įšalo žemėje sodinamos sėklos ateities kartoms

Kukurūzai, ryžiai, kviečiai, miežiai, bulvės, salotos ir kiti maistiniai augalai iš Europos, Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos – per 100 milijonų sėklų iš daugiau nei šimto šalių buvo sukrauta kaip pradinis įnašas į pirmąjį tokį sandėlį pasaulyje.

„Klimato pokyčiams ir kitoms jėgoms grasinant bioįvairovei mūsų planetoje, Norvegija didžiuojasi labiausiai prisidėjusi kuriant technologiją, kuri apsaugos tai, kas yra ne tiesiog sėklos, o kertiniai žmonių civilizacijos akmenys“ – per atidarymo ceremoniją pažymėjo Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas.

Špicbergeno saloje netoli Longyearbyen kaimo įrengta saugykla jau dabar saugo 268 tūkstančius sėklų pavyzdžių. Kiekvienas pavyzdys yra paimtas iš skirtingo ūkio ar lauko ir talpina šimtus sėklų. Per atidarymą į saugyklą iš viso buvo pakrauta apie 10 tonų sėklų.

Stiklu, veidrodžiais ir prizmėmis padengtas saugyklos stogas bus matomas kelių kilometrų spinduliu. Žiemomis pastatą žalsvai ir baltai nušvies 200 optinių kabelių.

Saugyklą sudaro trys naujausiomis technologijomis apsaugoti kambariai, iškirsti 125 ilgio tunelio pabaigoje. Sėklos saugomos specialaus dizaino ketursluoksniuose pakeliuose, kurie kraunami į dėžes ir dedami ant lentynų.

Pačios saugyklos statybos dėl neįprastos vietos, inžinierių sprendimų, saugumo ir dizaino sulaukė ne mažiau dėmesio nei idėja. Pastatas įrengtas taip, kad išlieka pakankamai vėsus veikiant vienam 10 kilovatų galios kompresoriui, pučiančiam šaltą orą į saugyklą. Net išsipildžius pačiam blogiausiam klimato atšilimo scenarijui, saugyklos podėliai išliktų įšalę iki 200 metų.

Spaudžiant 20 laipsnių šaltukui ir tvyrant drėgmei, kai kurios sėklos podėliuose išliks gyvos neįtikėtinai ilgai. Pavyzdžiui, kviečių grūdai dar bus tinkami sodinti po 1700 metų, miežių – po 2000, o šiltuose kraštuose auginamų sorgų – beveik po 20 tūkstančių metų.