Paukščių tako pabaiga

Astronomai apie įvykį žino jau kelis dešimtmečius, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kas konkrečiai nutiks Saulės sistemai, kai visai šalia jos kelių šimtų kilometrų per sekundę greičiu pradės maišytis Andromedos žvaigždės ir tamsioji materija.

JAV Harvardo astrofizikos centro mokslininkai sukūrė kompiuterinį simuliacinį modelį, kuriame projektuojamos abiejų galaktikų skriejimo trajektorijos ir sąveikos per kitus 5 milijardus metų. Iš modelio paaiškėjo, kad pirmasis kontaktas įvyks po 2 milijardų metų, kai kylantis Saulės karštis jau bus išdžiovinęs Žemės vandenynus. Per kelis šimtus milijonų metų Saulės sistema, veikiama Andromedos galaktikos masės, pasislinks į vietą maždaug už 100 tūkstančių šviesmečių nuo naujosios galaktikos centro.

Gyvenimas Žemėje per šiuos milžiniškus pokyčius neturėtų itin pasikeisti. Pirmiausia, beveik nėra tikimybės, kad kurios nors dvi žvaigždės susidurs kartomuša, kadangi visos jos bus išsidėsčiusios labai retai. Antra, žvaigždžių persidėstymas vyks taip lėtai, kad vargu ar sukels kataklizmų planetoje. Tačiau, pasak astrofikos teoretiko Avi Loeb, gali būti, kad praskrendančios žvaigždės išjudins kometas Oort debesyje už Plutono orbitos, kurios gali smogti pasitaikiusiems dangaus kūnams.

Modelis patvirtina teoriją, kad galaktikos sukris į krūvą ir nebeišsiskirs. Tačiau neaišku, kas nutiks su Saulės sistema vėliau. Havajų Honolulu universiteto astronomas Džošua Barnesas sako, kad žvaigždžių ir planetų maišymasis yra lyg „kylanti banga“, į kurios tolesnę dinamiką dar neįtrauktas tamsiosios materijos pasiskleidimas ir galaktikų susiliejimo poveikis jos srovėms.

Tomas Knabikas