Pacientų pilvuose dygsta atsarginės kūno dalys

„Niekas negalėtų atspėti, kad jis perėjo tokią procedūrą“, – sako Tampere universiteto profesorė Riitta Suuronen. Jos teigimu, pacientas sveiksta greičiau nei tuo atveju, jei jam būtų persodintas jo paties kojos kaulo fragmentas.

Kelios panašios operacijos buvo įvykdytos ir anksčiau, bet ši – pirmoji, kai paciento kamieninės ląstelės pirmiausia buvo auginamos laboratorijoje ir išvystytos į kaulų audinį.

Mokslininkai iš paciento riebalų išskyrė kamienines ląsteles ir iš jų išaugino kaulinio audinio karkasą, kurį pritvirtino prie kaukolės pasitelkę varžtus ir mikrochirurgiją.

Kamieninės ląstelės – tai kūno „motininės“ ląstelės, galinčios tapti pačiais įvairiausiais audiniais. Tokių ląstelių yra ir mūsų audiniuose, ir kraujyje. Neseniai mokslininkai atrado, kad riebaluose esančias kamienines ląsteles galima nukreipti išsivystyti į tam tikrus audinius. Jei iš jų sukurti transplantantai persodinami į ląstelių šeimininko organizmą, nėra atmetimo reakcijos rizikos.

Padedant kolegoms iš Helsinkio universiteto, R. Suuronen paėmė paciento riebalų ir išskyrė juose esančias kamienines ląsteles. Tuomet jos dviem savaitėms buvo pamerktos augti maistingoje „sriuboje“ su paciento kraujo serumu.Tada mokslininkai išsirinko nesubrendusias kamienines ląsteles, galinčias tapti kaulais, raumenimis ir kraujo kūneliais, ir prijungė jas prie viršutinio žandikaulio karkaso, padaryto iš biomedžiagos, turinčios kalcio fosfato. Po to karkasas buvo užsiūtas paciento pilve 9 mėnesiams, kad augtų. Per tą laiką kamieninės ląstelės išsivystė į įvairius audinius ir netgi pradėjo gaminti kraujo kūnelius, teigia mokslininkai.

Galiausiai karkasas su audiniais buvo persodintas į paciento galvą: mikrochirurgai varžtais pritvirtino jį prie kaukolės, o kraujagysles sujungė su kaklo arterijomis ir venomis.

Toks pasiekimas priartina ateities medicinos viziją, kurioje savo organams ir audiniams turėsime „atsarginių dalių“, skelbia ABC.

Tomas Knabikas