Festivalio programa (Kaunas)

10 d.

 

26_KTU diena Nacionaliniame Mokslo festivalyje
nuo 10 iki 17 val. KTU miestelyje įvairiuose fakultetuose.

Dizaino ir technologijų fakultetas (Studentų g. 56)

 

„Tai ta vieta… Step in” – prof. Eugenija Strazdienė, lekt. Erika Adomavičiūtė, doc. Kristina Žukienė, doc. Audronė Ragaišienė, doc. Inga Juodeikienė, lekt. Darius Minelga, asist. Nijolė Kovaitė, dokt. Jurgita Šukytė, dokt. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė, mag. Donata Navajauskaitė – 10 – 17 val. Dizaino ir technologijų fakultete, 174 aud.
Nepraleiskite progos pasinerti į netradicinių pristatymų erdvę. Įsitraukti į diskusijas su mados, žiniasklaidos ir reklamos, tekstilės, medienos ir baldų, odos ir plastikų profesionalais. Bendrauti su mokslo žmonėmis. Išgirsti „keturių kampų” paskaitas, pamatyti gyvus eksperimentus ir pažinti studijuojančius bei dirbančius Dizaino ir technologijų fakultete.

 

„Ar egzistuoja žmogaus aura?” – doc. Juozas Margelevičius – 10 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų inžinerijos katedroje, 156 aud. R
Objektų švytėjimas elektromagnetiniuose laukuose pastaruoju metu kelia didelį praktinį susidomėjimą kaip metodas, galintis vertinti žmogaus organizmo fiziologinį ir psichoemocinį aktyvumą bei įvairių poveikių įtaką: homeopatinių preparatų, terapijos, autotreningo ir pan. Žmogaus energetinę būseną (aurą) galima atkurti pagal rankų, kojų pirštus. Diagnozuojant registruojamas rankų pirštų žėrinčio išlydžio švytėjimas aukšto

dažnio srovės aplinkoje.

 

„Žmogaus auros tyrimo metodai” – lekt. Artūras Dabkevičius – 11 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų inžinerijos katedros 156 aud.
Žmogaus auros tyrinėjimo istorija. Auros vaizdavimas įvairių dvasinių, religinių tradicijų sakraliajame mene. Žmogaus subtilių energijos laukų struktūra, lygiai, sluoksniai. Auros savybės: dydis, forma, jos simetrija, subalansavimas, spalvos. Žmonių, gyvūnų, augalų auros. Ar iš auros nuotraukos galima objektyviai įvertinti žmogaus fizinio kūno sveikatos lygį, psichikos būklę?

 

„Mediena – universali ir įnoringa” – doc. Darius Albrektas – 12 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Medienos technologijos katedroje, 102 aud.
Mediena pasižymi daugybe gerų savybių. Siekiant jos dirbinius ilgai eksploatuoti, ją būtina paruošti ir apsaugoti. Paskaitos metu galima bus pamatyti ir panagrinėti kas nutinka, kai mediena džiovinama netinkamai, kai eksploatuojama netinkamo drėgnio. Apžiūrėsime biologinių kenkėjų pažeistą netinkamai eksploatuotą medieną, aptarsime, kaip galima to išvengti, panagrinėsime ekologišką medienos apsaugos būdą – medienos kaitinimą, pamėginsime pasigaminti „kaitintos medienos”.

 

„Get style” – doc. Kristina Ancutienė, prof. Eugenija Strazdienė, dokt. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė, asist. Kęstutis Lekeckas, doc. Ada Gulbinienė, doc. Jurgita Domskienė, dokt. Svetlana Radavičienė – 12 ir 16 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedroje, 409 aud. R
Aprangos dizainas leidžia sukurti unikalų įvaizdį. Kaip sujungti meninę viziją ir techninį išpildymą? Kaip naudoti unikalius virtualius dizainerio įrankius? Kaip susikurti savo firminį stilių kelių mygtukų paspaudimu? Nuo unikalios idėjos iki jos įgyvendinimo – tik akimirka!

 

„Inžinerinio dizaino pamoka: susikonstruok mini povandeninį laivą” – doc. Tadas Kleveckas, mag. Indrė Malinauskaitė – 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedroje, 416 aud. R
Norite paversti savo inžinerinio dizaino idėjas realybe? Pabandykite tai padaryti patys su trimačio modeliavimo programa. Šios paskaitos metu bus galima sukurti trimatį modelį ir įvertinti jo patikimumą.

„Megztas erdvėlaivis? Kodėl gi ne!” – doc. Daiva Mikučionienė, lekt. Ginta Laureckienė, dokt. Asta Bivainytė – 14 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Tekstilės technologijos katedroje, 335 aud.
Mezginiai – tai ne tik kojinės ar kepurės, bet ir medicininiai implantai, lėktuvų korpusai, kelio dangos, pastatų sijos ar kolonos ir t.t. Paskaitoje bus pasakojama, kokiose mus supančio pasaulio srityse yra naudojami megzti tekstilės dirbiniai, kuo jie skiriasi nuo tradicinių tekstilės gaminių, kiek tai svarbu mokslo ir pramonės vystymuisi.

 

„Nežinomas medžiagų mikropasaulis – greta mūsų” – doc. Kristina Žukienė, v.m.d. Daiva Milašienė ir doc. Virginijus Urbelis – 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedroje, 030 ir 024 aud.R
Kas sieja baikerio striukę, pjūklu neperpjaunamą batą, formą keičiančią „sumanią” suknelę, traumuoto kaklo įtvarą-ortezą, madingą rankinę, banglentę, automobilių puošybos plėvelę ir garsiuosius ortopedinius čiužinius? Visa tai pagaminta iš POLIMERŲ. Ką pamatytume pažvelgę į jų vidų per mikroskopą? Kaip jie tampa „sumaniais”?

 

 

„Žaibo ir Saulės energija vandens valyme” – asist. Inga Stasiulaitienė – 10 val. Cheminės technologijos fakulteto „C” korpuse, 505 k. R
Laboratorijoje išgaunamas „dirbtinis žaibas” – plazma. Plazmos būsenoje esančios molekulės ir jonai yra labai reaktyvūs, gali greitai ir agresyviai prisijungti prie kitų junginių juos suskaldydami. Susidarant plazmai susidaro ir ultravioletiniai spinduliai, kurie taip pat skaido organinius teršalus. Bendrai veikdami, ultravioletiniai spinduliai ir jonizuoti radikalai sustiprina vienas kito veikimą. Tad plazma gali būti panaudota vandenyje esantiems teršalams oksiduoti ir skaidyti.

„Zoologijos sodas vandens laše” – lekt. Inga Urniežaitė – 10 val. Cheminės technologijos fakulteto „C” korpuso 402 k. R
Paviršinio vandens telkiniuose, nuotekose, biologinio nuotekų valymo įrenginiuose aptinkama tūkstančiai mikroorganizmų – bakterijų, dumblių, pirmuonių. Vieni jų dauginami ir identifikuojami, išsėjant specialiose mitybinėse terpėse, kiti stebimi optiniu mikroskopu. Paskaitos metu supažindinama su vandens kokybės mikrobiologiniais rodikliais ir jų nustatymo metodais, nuotekų valymo procesais.

 

„Kenksmingų medžiagų neutralizavimas cementu” – dokt. Anatolijus Eisinas – 10 val. Cheminės technologijos fakulteto „C” korpuso 035 labaratorijoje. R
Technologinio proceso demonstravimas laboratorijoje: Adsorbento gamyba; sunkiųjų metalų šalinimas, panaudojant sintetinį adsorbentą; adsorbento sumaišymas su cementu, rišamosios medžiagos tešlos gamyba, gaminių formavimas; kenksmingų medžiagų neutralizavimas.

 

„Saulės elementai: nauji iššūkiai organinei chemijai” – dr. Tadas Malinauskas, Kasparas Rakštys, Ieva Petrikytė, Titas Braukyla – nuo 10 iki 17val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto I a. foje.
Saulės elemento veikimo demonstravimas laboratorijoje: trumpa saulės baterijų vystymosi istorija; organinės medžiagos šiuolaikinėse saulės baterijose: skyles ir elektronus transportuojančios bei elektromagnetinę spinduliuotę absorbuojančios organinės medžiagos bei jų funkcijos saulės elementuose; saulės elemento surinkimas bei jo veikimo demonstracija.

 

Statybos ir architektūros fakultetas (Studentų g. 48)

„Architektūros genijai – garbinami ir nekenčiami” – asist. Vytautas Baltus – 10 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 aud.
Paskaitoje bus kalbama apie Le Corbusier, Rem Koolhaas ir kitus architektus. Renginio metu KTU Statybos ir architektūros fakulteto II-ame aukšte vyks KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros studentų darbų paroda, kurioje susipažinsite su būsimųjų architektų parengtais projektais, su KTU vykdomomis architektūros studijomis, architekto diplomo suteikiamomis galimybėmis ir kt.

 

„Kokius namus statysime Lietuvoje?” – doc. dr. Vitoldas Vaitkevičius – 10.30 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 aud.
Supažindinama su gyvenamo būsto raida Lietuvoje, pagrindiniais reikalavimais ir funkcijomis, keliamomis būstui. Apžvelgiamos gyvenamųjų pastatų rūšys pasaulyje bei Lietuvoje, mažai energoimlių konstrukcijų tipai, jų klasifikacija. Aptariami racionalūs konstrukciniai sprendimai, naujausios statybinės medžiagos, pažangios statybos technologijos, mikroklimatas būste, pastatų inžinerinių sistemų ir jų funkcionavimo valdymas ir t.t.

„Laboratorinis eksperimentas Statybinių medžiagų katedroje” – doc. dr. Vitoldas Vaitkevičius – 11val. Statybos ir architektūros fakulteto Medžiagų katedros korpuse (žiūrėti papildomas rodykles įėjus į fakultetą.)
Laboratorinio eksperimento metu sužinosime, kodėl statome namus, naudodami labai įvairias medžiagas, pamatysite kaip nustatomi medžiagų stiprumai ir kitos savybės.

 

Laboratorinis eksperimentas KTU SAF-Knauf mokymo centre – doc. dr. Mindaugas Daukšys ir „Knauf” specialistai – 11.30 val. Statybos ir architektūros fakulteto Medžiagų katedros korpuse.
Praktinio užsiėmimo metu sužinosite, kaip sukurti jaukią namų aplinką. Susipažinsime su „Knauf” statybinių sistemų panaudojimu, atliekant namo vidaus apdailą bei diegiant naujausias statybos technologijas.

 

„Žemė prieš tūkstančius metų ir dabar” – doc. dr. Gediminas Stelmokaitis – 13.30 val. Statybos ir architektūros fakulteto 435 aud.
Paskaitos metu apžvelgsime Žemės raidos pagrindinius etapus: atsiradimo hipotezės, dinozaurai ir jų išnykimas, žmogus ir Žemė. Supažindinsime su įdomiausiomis mineralų ir uolienų kolekcijomis.

„Pastatų inžinerinės sistemos ir jų termoviziniai tyrimai” – dr. Karolis Banionis – 14.00 val. Statybos ir architektūros fakulteto 435 aud.
Sužinosite kodėl šios sistemos tokios svarbios šiuolaikinėje statyboje ir mūsų gyvenime. Paskaitoje susipažinsite su pastatų inžinerinėmis sistemomis bei jų tyrimų įranga. Vienas iš šildymo sistemų tyrimų prietaisų – termovizorius, registruojantis visų kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius. Paskaitos metu susipažinsite su termovizoriumi, naudojamu technikos ir mokslo srityse.

 

Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (Elektronikos rūmuose, Studentų g. 50)

 

„Belaidė žmogaus fiziologinių parametrų stebėsenos sistema” – prof. Alvydas Dosinas, Julius Dosinas, doc. Robertas Lukočius, doc. Algis Vegys – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmų I a. foje.
Žmogaus fiziologinių parametrų stebėsenos sistema leidžia realiu laiku matuoti ir perduoti informaciją apie žmogaus fiziologinius parametrus: elektrokardiosignalą, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo signalą ir kvėpavimo dažnį. Signalai ir parametrai vizualizuojami kompiuteryje. Sutrikus fiziologiniams parametrams, sistema formuoja ir perduoda pavojaus signalus. Tam naudojami belaidžio ryšio moduliai.

„Tvarios elektros energetikos link” – prof. Alfonsas Morkvėnas, doc. Anzelmas Bačauskas, dr. Renata Miliūnė, dr. Audrius Jonaitis, dr. Vytautas Šiožinis – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmų I a. foje.
Elektros svarba reikalauja didinti jos tiekimo patikimumą. Tai pasiekiama, stiprinant elektros perdavimo tinklų ryšius su kaimyninėmis energetikos sistemomis, o skirstomuosius elektros tinklus, naudojantis informacinėmis sistemomis, paverčiant išmaniaisiais. Ateikite ir pasikalbėsime ne tik apie tai, bet ir apie sistemų galių balansą, darbo sinchronizavimą, elektros šaltinių įvairovę, jų privalumus ir trūkumus, tarpvalstybines jungtis, fakultete atliekamus tyrimus ir ruošiamus specialistus.

 

Mechanikos ir mechatronikos fakultetas (Elektronikos rūmuose, Studentų g. 50)

 

„Malūnsparnis – autožyras KTU-1 „Kėkštas” – dokt. Marius Andrikaitis, stud. Šarūnas Kavaliauskas, Vilius Žemaitis, Lukas Jakubonis, Rytis Dominauskas, Martynas Lendraitis, lekt. Nerijus Baublys, doc. Leopoldas Paknys, inž. Valdas Černius – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmų kiemelyje.
Transporto inžinerijos katedroje suprojektuotas ir pagamintas malūnsparnis skirtas eksperimentiniams skraidymams aerodromo ribose. Mažoje teritorijoje pakilti ir nusileisti galinčio skraidymo aparato keliamąją jėgą sukuria ne sparnai, o sraigtas (rotorius). Jis suprojektuotas, laikantis malūnsparnio projektavimo reikalavimų.

„Futbolininko antblauzdžio standumo ir stiprumo tyrimas” – dokt. Deividas Šatikas ir doc. Valdas Eidukynas – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmuose.
Vienos dažniausių futbolininkų patiriamų traumų – blauzdų sužalojimai. Jų išvengti padeda antblauzdžiai, saugantys blauzdikaulį nuo sutrenkimų ir lūžių. Bus pademonstruoti originalūs antblauzdžiai iš tvirto ir lengvo anglies pluošto kompozito, kurių analogai pradėti gaminti ir naudoti nuo 2008 metų.

 

Fundamentaliųjų mokslų fakultetas (Elektronikos rūmai, Studentų g. 50)

 

„Mobilioji matematika: e.parašas, e.pinigai” – prof. Eligijus Sakalauskas, asist. Kęstutis Lukšys, mag. Paulius Palevičius, stud. Petras Šukys – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Matematika yra šiuolaikinių informacinės visuomenės technologijų: e.parašo, e.pinigų, e.balsavimo, e.dokumentų ir kitų sistemų pagrindas. Šias technologijas pademonstruosime su kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu. Tai mobilaus e.parašo technologija, įgyvendinta naudojantis saugiais kriptografiniais algoritmais ir Bluetooth technologija. Mobilusis telefonas yra rašiklis, skirtas pasirašyti elektroninius dokumentus.

 

„Ekstremalių įvykių tikimybinė analizė ir rizikos vertinimu pagrįsti sprendimai” – doc. Robertas Alzbutas, mag. Tomas Iešmantas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Kas yra ekstremalūs įvykiai ir kaip vertinama tokių įvykių rizika? Palyginsime įvairius gamtos reiškinius bei žmogaus sukeltus įvykius. Apžvelgsime, kaip atliekama ir taikoma tikimybinė saugos ar rizikos analizė. Kaip minimizuoti riziką, kontroliuoti saugos sistemų patikimumą. Ar galima padidinti saugą, sumažinant tam skirtas išlaidas?

 

„Kam reikalingas progresyvusis vaizdų kodavimas ir perdavimas?” – prof. Jonas Valantinas ir dokt. Deividas Kančelkis – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Didelio našumo vaizdų suglaudinimo technologijos pagimdė skaitmeninę biblioteką, skaitmeninius archyvus, vaizdo konferencijas, telemediciną, skaitmenines pramogas. Pastaruoju metu vis didesnis vaidmuo tenka progresyviajam skaitmeninių vaizdų kodavimui, kai perduodamo vaizdo kokybę pasirenka vaizdo gavėjas. Ši nauja technologija siejama su didelės apimties ir aukšto detalizacijos lygio skaitmeniniais vaizdais.

 

„Skaičių ? žinome visi, o Mandelbroto aibę?”- prof. Jonas Valantinas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Mandelbroto aibė – fraktalas, priklausantis algebrinių fraktalų šeimai. Gana paprasta DS „aritmetika” leidžia generuoti įspūdingo grožio taškų aibes. Mandelbroto aibė iki šiol nėra pilnai ištirta. Daugelis specialistų nedrąsiai užsimena, jog Mandelbroto aibė fraktalinėje geometrijoje vaidina tokį pat vaidmenį kaip skaičius ? Euklido geometrijoje. Kodėl?

 

,,Ar galime rasti tvarką chaotiniuose reiškiniuose?” – dokt. Rita Palivonaitė, mag. Mantas Lankauskas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Chaoso teorija naudoja fraktalinę geometriją. Fraktalai – be galo daug kartų savyje atsikartojantys objektai. Juos galime aptikti augaluose, kalnynuose, uolienose, debesyse, žmogaus kraujagyslių sistemoje – ten, kur iš pirmo žvilgsnio vyrauja chaosas. Kviečiame kitaip pažvelgti į mus supantį pasaulį ir išmokti generuoti fraktalus.

 

,,Įdomioji geometrija” – doc. Kristina Šutienė – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Gamta kalba – matematikos kalba. Iškelkime geometriją už mokyklos lango į mišką, paupį ir studijuokime ją be vadovėlio ir lentos. Geometrinių figūrų ieškosime mus supančių daiktų, augalų ir gyvūnijos pasaulyje. Susipažinsime su geometrijos pradininkais ir istorija bei šiuolaikiniais geometrijos taikymais.

 

„Kaip mūsų organizmas prisitaiko atlikti fizinį krūvį, kiek jo per mažai, o kiek jau per daug?” – prof. Zenonas Navickas, prof. Alfonsas Vainoras, dokt. R. Šmidtaitė, dokt. D. Karalienė – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Kokie virsmai vyksta mūsų organizme sportuojant? Kurie iš jų teigiami, o kokie neigiami ir kodėl? Kokiu greičiu jie vyksta, kaip visos organizmo sistemos susiderina darbui atlikti? Svarbu būti fiziškai aktyviam, tačiau tai gali ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir sukelti jai grėsmę. Visi šie klausimai sprendžiami, bendradarbiaujant KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedrai bei LSMU Kineziologijos ir sporto medicinos katedrai.

 

„Finansų rinkos be matematikos – ekonomika be ateities” – doc. Eimutis Valakevičius, mag. Kęstutis Jaudzemas ir mag. Ugnius Mačys – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Norint tikėtis sėkmės, reikia suprasti investavimo finansų rinkose teoriją. Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja sudėtingus matematinius metodus. Investavimo mokslas neduoda tikslių receptų, kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko sudaryti investicinį portfelį su kuo didesne tikėtina grąža ir kuo mažesne rizika. Norintieji tapti šios srities profesionalais, turi pasirinkti specialybę „Taikomoji matematika plius Ekonomika” Fundamentaliųjų mokslų fakultete.

 

,,Vizualinė kriptografija” – dr. Algiment Aleksa ir prof. Minvydas Ragulskis – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Kriptografija yra mokslas, tiriantis informacijos užšifravimą ir iššifravimą. Senovėje kriptografija naudota apsaugoti diplomatų ar šnipų siunčiamoms ataskaitoms. Šiais laikais kriptografija naudojama ypač slaptos informacijos siuntimui atvirais tinklais (internetu) ir jos saugojimui.

 

„Nuo medžiagotyros iki vandenilio energetikos” – prof. Julius Dudonis, prof. Giedrius Laukaitis, doc. Aleksandras Iljinas, doc. Ramūnas Naujokaitis, dokt. Vytautas Adomonis, dokt. Kristina Bočkutė, dokt. Darius Virbukas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete, 114 lab.
Naujų medžiagų kūrimas ir jų savybių tyrimas yra naujų technologijų vystymosi pagrindas. Aukštose temperatūrose prasideda dujų jonizacija – jonų susidarymas. Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti dujų atomų bombardavimas greitomis elektrintosiomis dalelėmis. Taip gaunama žemos temperatūros plazma. Galėsite stebėti, kaip naudojant plazmą vakuume auginamos plonos dangos. Visas medžiagas galima suskirstyti į skaidrias ir neskaidrias regimajai šviesai. Išmatavus skaidrių medžiagų šviesos pralaidumo spektrą arba neskaidrių medžiagų atspindžio spektrą, galima gauti daug informacijos apie medžiagą ir jos savybes. 116 laboratorijoje galėsite stebėti, kaip tai atliekama.

 

,,Amorfinių anglies dangų sintezės procesų kompiuterinis modeliavimas” – prof. Arvaidas Galdikas, dr. Andrius Ibenskas, dokt. Teresa Moskaliovienė, dokt. Gediminas Kairaitis – nuo 10 iki 17 val.Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Svarbią vietą medžiagų fizikoje užima amorfinės medžiagos, jų sintezė ir taikymas šiuolaikinėse technologijose. Modeliuojant galima prognozuoti medžiagų savybes tarp eksperimentinių taškų. Modeliavimas leidžia atskleisti ir išsamiau paaiškinti dangų sintezės metu vykstančius fizikinius ir cheminius procesus bei nustatyti, kurie iš jų yra svarbūs. Kviečiame modeliuoti amorfinių anglies dangų augimą, stebėti vykstančius procesus, juos kompiuteriu ,,paspartinti” ar ,,sulėtinti”.

,,Anglies darinių įvairovė” – prof. Alfonsas Grigonis, doc. Živilė Rutkūnienė, doc. Liutauras Marcinauskas, mag. Marius Černiauskas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Gamtoje surandamų deimantų yra per mažai, kad būtų patenkinti grožio industrijos ir pramonės poreikiai, tad mokslininkai siekia gauti deimantus dirbtinėmis sąlygomis. Naudojantis naujausiomis technologijomis, galima formuoti deimanto kristalus, plonas anglies dangas bei anglies nanodarinius. Anglies nanodarinių praktinio pritaikymo sritys apima elektroniką, biomediciną, energetiką ir vis dar plečiasi.

 

„Pabūkime tyrėjais. Praktinė veikla fizikos laboratorijose” – doc. Rimantas Brazdžiūnas, doc. Jurgita Čyvienė, vyr. lab. Kristina Barauskaitė, lab. ved. Dalia Bareišienė – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Daug garsių mokslininkų savo veiklą pradėjo mokslinėse laboratorijose. Studijuojant fiziką, tokia veikla yra pakartojama ir fizikos mokomosiose laboratorijose. Fizikos laboratoriniai darbai apima daug įvairių temų iš visų fizikos mokslo sričių.

 

,,Nuo matavimo iki formulės” – mag. Rimas Šeperys, mag. Vladas Zaleskas, stud. Andrius Tidikas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Mokslinių tyrimų metu tiriamos medžiagų savybės, jų charakteristikos. Priimta laikyti, kad grafikas yra pati vaizdžiausia priklausomybės forma, o formulė – pati trumpiausia. Kiekvienas etapas atliekamas, naudojantis kompiuteriu. Išmatuokime susietų fizikinių dydžių priklausomybę, regresinės analizės metodu nustatykime priklausomybės formulę ir fizikinių konstantų vertes.

 

„Fizikinių reiškinių pasaulyje (fizikinės demonstracijos)” – doc. Virgilijus Minialga ir Zenonas Šleinius – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 232 aud.
Gyvename materialiame pasaulyje, apsupti gamtos reiškinių. Ne visi jie yra akivaizdūs ir dažnai matomi, tačiau sudarius specialias sąlygas galima ,,išprovokuoti” jų pasirodymą. KTU yra sukaupęs unikalių įrenginių fizikiniams reiškiniams ir vyksmams demonstruoti. Atvykite pasižiūrėti svarbiausių optikos, mechanikos, elektros ir magnetizmo bandymų.

 

„Kam naudojamas vakuumas” – doc. Sigitas Joneliūnas, mag. Simas Joneliūnas, stud. Simonas Bulota – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Šiuolaikinis mokslas apibūdina vakuumą kaip išretintų dujų būseną. Vystantis mokslui ir technikai buvo sukurta daug technologijų, kurios įgyvendinamos tiktai vakuume. Jos naudojamos metalurgijoje, chemijos, elektrotechnikos, elektronikos, maisto pramonėje. Vis plačiau taikant vakuumą, tobulėja ir jo gavimui naudojama technika. Mes parodysime jums kai kuriuos vakuumo gavimo būdus ir jo taikymus.

 

,,Šviesa – bangos, dalelės, informacija” – doc. Liudvikas Augulis, mag. Aistė Pranckutė, mag. Dainius Bernatavičius – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Sukūrus lazerį, prasidėjo naujas optikos etapas – informacijos kaupimas, saugojimas ir perdavimas optiniais metodais. Vienas iš svarbiausių žingsnių buvo holografinis informacijos užrašymo būdas ir skaidulinės optikos įsisavinimas. Remiantis holografijos, informatikos ir fotonikos pasiekimais iškelta idėja, kad šviesa tai ne tik bangos ar dalelės, bet ir informacija. Kviečiame susipažinti su lazerių veikimu ir jų naudojimu moksliniams tyrimams.

 

,,Radioaktyvumas ir jo poveikis” – prof. Diana Adlienė, mag. Neringa Vaičiūnaitė, dokt. Rita Plaipaitė – Nalivaiko, mag. Nikolajus Medvedevas – nuo iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Dažnai girdime terminus: bekerelis, mikrozivertas, leistinos dozės. Ką jie reiškia? Kokias dozes sukaupiame per metus, kiek bekerelių patenka su maistu ir kvėpuojant? Kokios dozės gaunamos medicininių procedūrų metu? Kas yra medicinos fizika ir medicinos fizikas ? Kaip matuojamas medžiagų radioaktyvumas? Išvardinkite, ką valgėte pusryčiams ir kartu apskaičiuosime, kiek branduolinių virsmų per sekundę vyksta Jūsų organizme.

 

,,Nuo kosminių spindulių iki Visagino atominės elektrinės” – lekt. Gediminas Adlys, dr. Rimantas Vaitkus (Visagino atominė elektrinė), dokt. Darius Laurinavičius, stud. Ina Pupkaitė, stud. Mantas Bukauskas, stud. Justina Butkevičiūtė, stud. Darijus Aliuškevičius, stud. Danielius Žilinskas – nuo 10 iki 17 val. Fundamentaliųjų mokslų fakultete.
Prof. K. Baršausko pagaminti Geigerio skaitikliai ir kita įranga kosminių spindulių tyrimui buvo branduolinių technologijų pradžia mūsų universitete ir Lietuvoje. Šiuo metu branduolinės technologijos – tai ir medicininio švitinimo įrenginiai, ir branduoliniai reaktoriai. Mūsų universitete ruošiami šių sričių specialistai.

 

„Darbštusis ultragarsas” – doc. Leonas Jakevičius, prof. Stanislovas Sajauskas, stud. Kęstutis Bieliūnas, stud. Julius Puodžiūnas, stud. Arvydas Šepetys – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmuose.
Šikšnosparniai ir delfinai ultragarso pagalba puikiai orientuojasi aplinkoje. O ką mato delfinas, „žiūrėdamas” į jus? Ar bandėte kada nors sumaišyti nesimaišančius skysčius? Pasitelkus ultragarsą, galite išgręžti trikampę, keturkampę ar kitokios formos skylę. Kaip suvirinti plastmasę, parkuoti automobilį ankštoje blogai apžvelgiamoje aikštelėje, pašalinti nešvarumus nuo įvairių detalių, surasti medžiagų vidinius defektus? Su šiomis ir daugeliu kitų užduočių padės susidoroti ultragarsas.

 

„Ultragarsas branduolinei energetikai” – doc. Reimondas Šliteris, prof. Liudas Mažeika, dr. Algirdas Voleišis, mag. Audrius Jankauskas, mag. Vykintas Samaitis – nuo 10 iki 17 val. prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute, Elektronikos rūmuose.
Viena iš perspektyvių instituto darbo krypčių – ultragarsinių matavimo technologijų taikymas branduoliniuose reaktoriuose. Šiuo metu ultragarso mokslo institutas kuria ultragarsinę vaizdinimo sistemą branduoliniam reaktoriui, esančiam Belgijos branduolinių tyrimų centre. Ši sistema leistų skysto švino ir bismuto lydinio aplinkoje, veikiant stipriai spinduliuotei, gauti reaktoriaus vidaus vaizdus, taip užtikrinant jo saugų darbą. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį Kaune dalyvavo Belgijos karalius Albertas II.

 

„Kraujotakos tyrimas panaudojant ultragarso bangas” – prof. Audris Kopustinskas, vyr. moksl. darb. Rytis Jurkonis, mag. Renaldas Narušis, mag. Saulius Rimidis – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmuose.
Ultragarso bangomis matuojami kraujo srauto parametrai, aptinkama kraujagyslių sklerotinių pakitimų pradžia ir pan. Kraujo greičio matavimui galima sėkmingai panaudoti ultragarso bangų Doplerio efektą. Mokslo grupė yra sukūrusi ultragarsinių kompiuterinių kraujotakos tyrimo įtaisų, matuojančių kraujo greičio charakteristikas arterijose bei venose. Besidomintieji biomedicinine elektronika ir biomedicinine inžinerija gali gilinti šios srities žinias, studijuodami bakalauro bei magistro studijų programose, kurias siūlo KTU.

 

„Gyvybę gelbstinčios rankos” – UAB „Krizių tyrimo centras” ir LSMU MA Ekstremalios medicinos katedros specialistai – nuo 10 iki 17 val. Elektronikos rūmų I a. foje. R

 

Visi geri pokyčiai gali prasidėti nuo Jūsų, todėl Mokslo šventė yra pati tinkamiausia vieta ir laikas išmokti efektyviai padėti žmogui. Prieš 50 metų atrasta medicinos mokslo metodika gelbsti gyvybes iki šiol. Mes padėsime jums greitai išmokti, ką reikia daryti, jei šalia esantis žmogus netenka sąmonės, užspringsta ar įvyksta klinikinė mirtis. Daugiau informacijos www.smp.lt

 

Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas (Elektronikos rūmai, Studentų g. 50)

Žurnalas „Kutis” kviečia mažuosius mokslininkus į savo laboratoriją – nuo 11 iki 15 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, Elektronikos rūmų I a. foje.
Laukiame 2-4 metų vaikučių su suaugusiais, kad kartu galėtume sužinoti elektros paslaptis, išsiaiškinti, kokią naudą ji mums teikia. Savo dirbtuvėse kartu su mažaisiais laborantais ne tik statysime, lipdysime, klijuosime ir piešime, bet ir atliksime tikrus eksperimentus.

 

„Technologijos kuria supermenus” – doc. Andrius Chaziachmetovas, lekt. Vladas Juška, dokt. Neringa Dubauskienė, Vladas Ūsas (Moksleivių techninės kūrybos centras) – nuo 10 iki 17 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, Elektronikos rūmų III a. foje.
Elektronika yra visur. Norint valdyti didžiulius įrenginius, pakanka žinių ir proto. Tai įrodė ir KTU TEF studentas, suprojektavęs ir pagaminęs valdymo schemą daugiatoniam kranui. Siūlome jums sumontuoti mažo varikliuko valdymo schemą; šviestuko valdymo grandinę; pagaminti stiprintuvą ir ekrane pamatyti savo balsą. Pamatyti mūsų studentų sukurtus: rotacinį ekraną, joninį variklį, kalbančius žaisliukus, kalbą atpažįstančius žaisliukus, ateivio balso įrenginį ir t.t. Mūsų mokslininkai sukūrė „protingas” lašelines vaistams suleisti, informacinių žinučių siuntimą, naudojant „Bluetooth” technologiją, doplerinį kraujo tekėjimo „audiovizualizatorių”, „garso dušą” – kryptingą garsiakalbį, kurio skleidžiamas garsas dingsta, žengus žingsnį į šoną ir t.t.

 

,,Radijo bangų pasaulyje” – doc. Darius Kybartas ir dokt. Rolandas Žakelis – nuo 10 iki 17 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, Elektronikos rūmų III a. foje.
Visos radijo bangos yra naudingos. Vienaip generuojamos ir sklinda metrinės, visai kitaip -decimetrinės, centimetrinės ir milimetrinės bangos. Kaip atrodo ir veikia radijo bangų antenos, kaip matuojama jų energijos galia, ar yra kenksmingi ir nekenksmingi lygiai, ar kenkia mobilieji telefonai – tai klausimai, į kuriuos rasite atsakymą, atvykę pas mus. Norėsi daugiau – ateik į radijo klubą (242 kab. TEF).

 

 

 

,,Internetinio ryšio galimybės” – doc. Alfonsas Jarutis, doc. Tomas Adomkus, dokt. Rasa Brūzginė – nuo 10 iki 17 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete.
Lietuva pasaulyje pirmauja greitaeigio interneto srityje. Internetu teikiamos įvairialypės paslaugos – vaizdo konferencijos, telefoninis ryšys per IP tinklą, IVR skambučiai. Šios paslaugos sparčiai veržiasi į kasdienybę ir buitį. Ateikite ir atverkite vartus į internetinio ryšio pasaulį!

 

,,E