Festivalio programa (Vilnius)
08 d.
1_Festivalio atidarymas.
„Žmogaus galimybių ribos – smegenų evoliucija ir jų skaitmenizavimas” – prof. Šarūnas Raudys, Tomas Deržanauskas, prof. Osvaldas Rukšėnas – 17 val. diskusija kine „Forum Cinemas Vingis”.
Po diskusijos – filmo „Išeities kodas” seansas. R
09 d.
Ekskursijos dalyviai susipažins su molekulinės genetikos ir citogenetikos laboratorijose naudojama įranga ir metodais. Žmogaus ir medicininės genetikos katedros specialistai paaiškins atliekamų sparčiai tobulėjančių diagnostikos tyrimų reikšmę, jų taikymą genetinių ligų diagnostikoje, naudą žmogaus sveikatai ir įvairių ligų prevencijai.
3_„Medžiagų inžinerija – raktas į ateitį” – dr. Rolandas Tomašiūnas – 12 val. Ekskursija VU Taikomųjų mokslų instituto Pažangiųjų technologijų skyriaus kristalų auginimo ir tyrimo laboratorijose. R
Ekskursijos metu išvysite pirmąjį Lietuvoje firmos AIXTRON puslaidininkinių kristalų auginimo reaktorių. Jo dėka pradėtos plėtoti šiuolaikinių puslaidininkinių medžiagų technologijos Lietuvoje. Taip pat pamatysite prietaisus, kuriais tiriami reaktoriuje užauginti kristalai. Pvz. skenuojantį elektroninį mikroskopą, stebimą vaizdą padidinantį iki pusės milijono kartų. Juo galima pamatyti labai mažus kristalų defektus, prieš kuriuos bakterijos – tarsi daugiaaukštis namas.
4_„Kvarteras – mūsų planetos jaunystė” – Eugenija Rudnickaitė – 14 val. Ekskursija VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedroje bei Geologijos muziejuje. R
Jaunystei būdingas veržlumas, judrumas, dažna nuotaikų kaita. Kaip geologai atspėja, vertina, supranta įvairias Žemės „jaunystės” išdaigas?
5_„Chaotiškai kintančio pasaulio kompiuterinis modeliavimas” – prof. Šarūnas Raudys – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Vienas plačiai naudojamų tyrimo metodų gamtos, tiksliųjų, socialinių mokslų srityse yra matematinis/kompiuterinis modeliavimas, skatinantis pažvelgti į skirtingas mokslo šakas iš šalies ir leidžiantis numatyti ateities tendencijas. Norint sukurti kompiuterinį modelį, tiriamą reiškinį ar objektą reikia ilgai stebėti. Keičiant modelio parametrus ir atliekant skaičiavimus, analizuojame tiriamo objekto arba reiškinio elgesį įvairiose sąlygose. Gamtoje ir visuomenėje vykstantys kitimai reikalauja, kad prie pokyčių visi turi adaptuotis. Tiriant gamtos ir visuomenės reiškinius kompiuteriniais modeliais, sugebėjimai adaptuotis vaidina lemiamą vaidmenį.
6_„Žvaigždės, megalitai ir astronomai” – prof. Libertas Klimka – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
10 d.
7_„Jurginų kelionė iš Meksikos į Lietuvą” – dr. Gitana Štukėnienė – 10 val. Ekskursija VU Botanikos sode. R
12 d.
Keičiantis klimatui ar intensyvėjant žmogaus ūkinei veiklai, nykstant natūralioms buveinėms, vis daugiau gyvūnų atsiduria pavojuje arba jau yra išnykę. VU Zoologijos muziejuje esančioje kolekcijoje yra daug retų rūšių eksponatų. Dalis jų į muziejų pateko dar devynioliktame amžiuje. Ekskursijos metu aptarsime šiuolaikinius laukinių gyvūnų apsaugos įstatymus, susipažinsime su kai kuriomis saugomomis rūšimis.
Atmosfera – labiausiai pažeidžiama klimato sistemos sfera. Žemės atmosfera tęsiasi 1000 km virš Žemės paviršiaus. Ji skirstoma į kelis sluoksnius, iš kurių svarbiausias mums yra žemiausiai esantis sluoksnis – troposfera. Šis sluoksnis yra apie 10 km aukščio. Jame gyvename mes, o ir pagrindiniai meteorologiniai reiškiniai, orų kaita, stebėjimai vyksta šiame sluoksnyje. Virš troposferos yra labai svarbus ozono sluoksnis, sugeriantis ultravioletinius spindulius. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus, daugiau žmonių sirgtų odos vėžiu, įvairiomis akių ligomis.
10_„Kaip trūkinėja Žemė?” – lekt. Irma Vėjelytė – 14 val. GMF Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje, 211 aud. R
Įsivaizduokite, kad Žemė yra medinis pieštukas. Jei laikote pieštuką už galų, o nykščiu spaudžiate ties jo centru, pieštukas links, kol sulūš. Kai slėgis panašius dalykus sukelia Žemės plutoje, toks skilimas vadinamas lūžiu. Žemėje vyksta nuolatinis plokščių judėjimas, todėl plutą sudarančios uolienos gali linkti ar lūžinėti bei sutrupėti. Dauguma lūžių tėra negyvi Žemės randai. Aktyviuose lūžiuose gali kilti Žemės drebėjimai. Stambios lūžių arba deformacijų zonos rastos Lietuvos kristaliniame pamate, slypinčios giliai Žemės plutoje po nuosėdine danga.
11_„Ozonas atmosferoje – draugas ar priešas?” – prof. habil. dr. Saulius Armalis – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Atmosferoje ozonas atsirado kartu su pirmosiomis deguonies molekulėmis prieš kelis milijardus metų ir saugo gyvybę Žemėje nuo žudančios ultravioletinės spinduliuotės. Kaip veikia šis apsauginis skydas ? Ar jis gali sugesti? Kas ir kaip kelia grėsmę ozono sluoksniui? Kas yra „ozono skylė”? Kuo dar svarbus ozonas atmosferoje? Ar ozonas iš tiesų yra vien tik „žmogaus draugas”? Koks ryšys tarp ozono ir miestų taršos?
12_„Kaip valdysime kompiuterius ateityje?” – Tautvydas Dagys („Microsoft Lietuva” technologijų specialistas) – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Pelė ir klaviatūra – jau praeitis. Dabartis – lietimas, gestai bei balso komandos. Kas bus ateityje? Paskaitoje sužinosite apie šių dienų kompiuterių valdymo realijas – gestus ir balso komandas. Pažvelgsime į ateitį, prie kurios bus galima prisiliesti praktiškai, išbandant Kinect įrenginį.
13 d.
Programoje:
„Virpesiniai spektrai – „molekulių pirštų antspaudai” – prof. Valdas Šablinskas ir stud. Milda Pučetaitė (423 k.); „Kodėl nematome labai smulkių objektų? Difrakcija” – doc. dr. Alytis Gruodis; „Beta dalelių energijos matavimas magnetiniu spektrometru” – doc. dr. Andrius Poškus (605 k.); „Seleno nanokristalų tyrimas elektroniniu mikroskopu” – dr. Ringaudas Rinkevičius (619 k.); „Nanodarinių reljefo matavimas atominės jėgos mikroskopu” – prof. Edmundas Kuokštis (719 k.); „Temperatūros pasiskirstymo vizualizavimas termovizoriumi” – prof. Edmundas Kuokštis (708 k.); „Spalvoto televizinio signalo tyrimas” – prof. Pranas Juozapas Žilinskas (309 k.); „Biofizikinių reiškinių modeliavimas superkompiuteriu” – dr. Mindaugas Mačernis ir doc. dr. Juozas Šulskus (317 k.); „Lazerinis ženklinimas. Įvairių užrašų ir paveikslų graviravimas. Skaitmeniniu fotoaparatu padarytą vaizdą įdėjus į ženklinimo įrenginio sistemą, galima jį išgraviruoti ant metalo ar plastiko paviršiaus” – prof. Valdas Sirutkaitis ir dr. Andrius Melninkaitis (LTC); „Kintamosios srovės (įtampos) lyginimo grandinės su puslaidininkiniu diodu tyrimas” – doc. dr. Česlovas Pavasaris (809 k.); „Kaip veikia šviesolaidžiai, kai jais perduodami signalai?” – dr. Albertas Sereika (816 k.); Fizikų studentų eksperimentai.
14_„Projektų valdymas ir vadyba” – Birutė Miškinienė (Lietuvos projektų vadybos asociacijos valdybos narė) – 14 val. LMA mažojoje salėje. R
Kodėl šiandien taip svarbu išmanyti projektų valdymo ypatumus? Kas yra projektas? Kas yra projekto sėkmė? Kodėl svarbi projektinė komanda? Projektiniai sprendimai prieš vadybinius sprendimus. Ar smagu būti projekto vadovu?
15_„Atominės energetikos perspektyvos Lietuvoje” – dr. Rimantas Vaitkus (VAE išorinių reikalų direktorius) – 15val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
16_„Kaip kuriamas pirmasis lietuviškas palydovas” – Vidmantas Tomkus (Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius) – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
17_„Kaip ir kada aliuminis tampa grėsme?” – dr. Vilma Kisnierienė – 18 val. VU GMF Biofizikos auditorijoje nr. 242. R
Aliuminis po deguonies ir silicio yra vienas iš labiausiai paplitusių žemės plutos elementų. Tačiau šis metalas ne tik funkciškai nenaudingas organizmams, bet gali būti ir labai toksiškas. Įrodytas aliuminio neurotoksiškumas, manoma, kad aliuminis gali įtakoti osteoporozės ar Alzheimerio ligos vystimąsi, motoneuronų degeracines ligas, didina krūties vėžio riziką. Kokiu būdu ir kada aliuminis tampa grėsme, kaip galėtume sumažinti jo kaupimąsi mūsų organizmuose?
18_Ekskursija į Liepiškių palydovinio ryšio teleportą ir duomenų centrą – Žilvinas Pukys – 18.30 val. R (Išvykimas iš Centrinių VU rūmų stovėjimo aikštelės, Universiteto g. 3 – 18.00 val.)
Liepiškių technologijų parkas (Litepa) įsikūręs už 15 km nuo Vilniaus centro Minsko kryptimi. Parko teritorijoje esantis palydovinio ryšio teleportas teikia NVS ir Artimųjų Rytų šalims plačiajuosčio interneto, TV transliacijų ir duomenų perdavimo paslaugas. „Litepa” turi rezervuotą 10 kV elektros maitinimo ir duomenų perdavimo infrastruktūrą: optinio ryšio žiedą mieste ir tarptautines IP jungtis su Europa per Stokholmą ir Varšuvą bei su Rusija per Maskvą. Ekskursijos metu lankytojai galės ne tik susipažinti su tarptautinės debesų kompiuterijos technologijomis, bet ir pasigrožėti modernaus meno instaliacijomis.
14 d.
19_„Atmosfera ir procesai joje” – dr. Audronė Galvonaitė – 13 val. Ekskursija Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. R
20_„Kartografija: ką mums sako žemėlapiai?” – doc. Giedrė Beconytė – 13 val. VU GMF Kartografijos centre. R
Šiuolaikiniame pasaulyje beveik visą informaciją galima susieti su padėtimi Žemės paviršiuje ir pavaizduoti žemėlapyje. Kada atsirado žemėlapiai? Ar labai jie pasikeitė per šimtmečius? Apžvelgsime, kaip sudaromi ir kam naudojami žemėlapiai, kas yra žemėlapio kalba, jos „gramatika” ir stilistika. Elektroniniai žemėlapiai – bendravimo aplinka. Sąmonės žemėlapiai, arba kaip mes suvokiame pasaulį.
21_„Kaip biomolekulės atpažįsta viena kitą ir kaip tai panaudoti?” – prof. dr. habil. Valdas Laurinavičius – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Molekuliniai atpažinimo mechanizmai. Fermentų, antikūnų ir nukleorūgščių veikimo mechanizmai. Molekuliniai įspaudai ir aptamerai – dirbtinės atpažinimo sistemos. Biojutikliai ir bioreaktoriai – jų kūrimas, veikimas ir panaudojimas.
22_„Lazeris – naujausių technologijų įrankis” – dokt. Bogdan Voisiat – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
15 d.
24_„Žaliadumblių biotechnologinio pritaikymo tyrimas” – dr. Vida Bendikienė ir dokt. Vita Kiriliauskaitė – 15 val. VU GMF Biochemijos ir biofizikos katedroje. R
Šiandieniniam mūsų gyvenimui milžiniškos įtakos turi pagrindinės ir svarbiausios šiuolaikinės inovacijos – informacinės technologijos ir biotechnologijos. Siauresnės biotechnologijos sritys – raudonoji, žalioji, mėlynoji, baltoji – kas tai? Kompleksinė bioekonomika ir biotechnologija: vakar, šiandien, rytoj.
25_„Augalų neurobiologija: mitai ir moksliniai įrodymai” – dr. Vilma Kisnierienė – 18 val. VU GMF Biofizikos 242 aud. R
Augalams taip pat būdingi jutimai, aplinkos pažinimas, lemiantis jų elgesį, sprendimų priėmimą ir tam tikras sumanumas. Augalų sumanumas suvokiamas kaip būdinga savybė panaudoti informaciją apie aplinką, priimant optimalų sprendimą dėl ateities veiksmų. Ar augalai gali judėti ir ar skiria savo giminaičius? Ar augalams būdingas altruizmas? Gal augalai jaučia skausmą? Ką žinome apie augalų atmintį? Į šiuos klausimus bando atsakyti augalų neurobiologija.
25A_”Debesų kompiuterija – artima ateitis”- dr. Jelena Tamulienė – nuo 15 iki 18 val. VU Matematikos ir informatikos fakultete, Didlaukio g. 47.
Dalyviai galės pamatyti VU superkompiuterį, sužinoti kas yra kompiuterijos debesys, kaip jie veikia, kaip tapti debesų naudotoju ir kokiomis paslaugomis galima naudotis. Be to kiekvienas dalyvis galės trumpam tapti kompiuterijos debesų naudotoju ir išbandyti jų galimybes.
Komentarai