Bioterorizmas šiandien ir rytoj

Spalio 30 d.-lapkričio 3 d. Pekine, Kinijos mokslų akademijos Biofizikos institute įvyko tarptautinis seminaras „Mokslo ir technologijų tendencijos, susijusios su biologinio ir toksinio ginklo konvencija”. Seminare dalyvavo apie 80 mokslininkų bei cheminio ir bakteriologinio ginklo ekspertų iš viso pasaulio. Buvo suformuluoti trys klausimai: Kokios šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos biologiniam ir toksiniam ginklui kurti? Kokios technologijos per artimiausių penkerių metų laikotarpį gali būti naudojamos kuriant ginklus? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima valdyti situaciją?

Biologinis ir toksinis ginklas veikia kitaip nei įprasti ginklai: per odą, per gleivinę, gali turėti ilgą paslėptą laikotarpį, gali veikti ne visą visuomenę, o pasirinktinai. Biologinio ginklo panaudojimą nustatyti nelengva. Jis sukelia ilgalaikį negalavimą ar veikia psichiką. Nėra principinių draudimų sukurti biologinius ginklus, kurie tikslingai atakuotų ir pažeistų tik vieną žmonių rasę, tautybę, lytį ar amžių. Todėl sunku prognozuoti kaip ateityje keisis biologinio ginklo panaudojimo tikslai ir kokia gali būti tokio ginklo naudojimo strategija bei taktika.

Šiuo metu žmogaus genomo iššifravimas kainuoja 5000 JAV dolerių. Manoma, kad greitai jis atpigs iki 1000 dolerių. Individualioji medicina bei genų terapija gali tapti priemonėmis naujo tipo biologiniam ginklui kurti. Gera toksinių medžiagų gamybos sistema (biologiniai reaktoriai) yra gyvūnų kraujas, plazma, sperma, pienas, šilkas. Šilkverpio sistema – geras dirbtinių baltymų gamybos reaktorius. Pavyzdžiui, taip galima dideliais kiekiais gaminti choleros toksiną (ir atitinkamą vakciną). Triušių, avių, ožkų, kiaulių, karvių pienas tampa įvairių žmogaus baltymų gamybos reaktoriumi.

Biojutiklių dydis mažės, o pasirinkimas didės. Augs ir kuriamų vakcinų skaičius. Jų kūrimas bus labiau teoriškai pagrįstas, o vakcinų pernešimas į organizmą mikro- ir nanokapsulėse – efektyvesnis ir geriau orientuotas. Vakcinų technologija lengvai pritaikoma specifiniams toksinams kurti, taigi nesunku sukurti medžiagas, klaidinančias gydytojus ir analitikus. Tokios medžiagos gali būti naudojamos kartu su toksine medžiaga, maskuoti jos veikimą ir nulemti neteisingą ir neefektyvų gydymą.

Labai svarbus veiksnys yra spartus interneto plitimas. Ateina internetinio mąstymo ir kolektyvinio sprendimų priėmimo internete era. Elektroninė prekyba sudarė sąlygas medžiagoms ir įrangai nekontroliuojamai judėti pasaulyje.

Šiais laikais biotechnologinės įrangos kainos greitai mažėja. Įsigyti automatizuotą 5-100 litrų talpos reaktorių dabar yra prieinama daugeliui mažų biotechnologinių firmų. Biosintezės technologijos tampa vis paprastesnės, o mažų biotechnologinių įmonėlių geografija labai plečiasi. Visos potencialiai pavojingos technologijos ateityje dar labiau tobulės, paprastės ir pigs.

Vienintelė socialinė grupė, galinti suvokti ir tinkamai įvertinti biologinio bei toksinio ginklo panaudojimo galimybes ir aplinkybes yra mokslininkų bendruomenė, todėl reikia mokslininkus įtraukti į visas veiklas, taip pat į technologines derybas. Ypatingas vaidmuo tenka nacionalinėms mokslų akademijoms, nes biologinio ginklo kūrime dalyvauja visų mokslo sričių specialistai. Klaida būtų vyriausybių lygmenyje kurti įvairius kovos su bioterorizmu komitetus ar panašias struktūras. Sėkmė gali lydėti tik tada, jei bus įtraukta visa mokslo bendruomenė. Būtinas glaudus mokslininkų bei politikų, gydytojų, inžinierių bendradarbiavimas.

Būtina skatinti mokslininkų motyvaciją ir atsakomybę. Šviesti visuomenę ir išsklaidyti kartais visiškai nepagrįstas baimes, šviesti politikus. Jei atsirado sąvoka „bioterorizmas”, turi atsirasti ir biopolitika, ir biodiplomatija.

VU Biochemijos instituto direktorius, LMA narys ekspertas prof. Valdas Laurinavičius