Stivenas Hokingas: „Mes tikrai ne vieni“

„Mes tikrai ne vieni“, – pareiškė S. Hokingas (Stephen Hawking), sakydamas kalbą per D. Vašingtono universitete NASA agentūros 50-mečio proga. Mokslininkas paragino daugiau investuoti į žmonių pilotuojamas kosmines keliones ir pasidalijo savo nuomone apie gyvybę už Žemės ribų.

Kodėl žmonija iki šiol „nepagavo“ ateivių siunčiamų signalų? Viena galimybė, anot profesoriaus, yra ta, kad gyvybės „ten“ nėra. O galbūt yra, bet kai ateiviai išgudrės pakankamai, kad pasiųstų signalus į kosmosą, jie sugebės pasigaminti ir atominį ginklą.

„Primityvi gyvybė labai dažna, o protinga – gana reta. Kai kas pasakytų, kad ji dar turi atsirasti Žemėje“ – užbaigia profesorius.

Taigi, ar žmonės turėtų bijoti ateivių? Apie pagrobimo atvejus, profesoriaus teigimu, praneša „keistuoliai“, todėl tai mažai tikėtina. Tačiau gali būti, kad ateivių DNR gerokai skiriasi nuo žmonių, todėl S. Hokingas įspėja: „Saugokitės, jei sutiksite ateivį. Jūs galite užsikrėsti liga, kuriai neturite imuniteto“.

Kembridžo universiteto kosmologas kenčia nuo raumenų nervų ligos: jis pats negali kalbėti, tačiau jo balsą įgarsina sintezatorius, valdomas skruosto raumeniu.

„Jei žmonių rasė gyvuos dar vieną milijoną metų, mes turėsime drąsiai žengti ten, kur niekas iki šiol nebuvo žengęs“, – sako S. Hokingas.

Stivenas Hokingas praėjusiais metais tapo pirmuoju žmogumi su negalia, patyrusiu besvorę būseną. Šaltinis: Age of the Sage

Mokslininkas, padėjęs pamatus juodųjų skylių ir visatos kilmės teorijoms, nenorinčiuosius investuoti į kosmoso tyrinėjimus lygina su Kolumbo kelionės kritikais.

„Tam tikra prasme situacija yra panaši į Europą 1492-aisiais. Žmonės galėjo teigti, kad siųsti Kolumbą yra pinigų švaistymas, gaudant vėją laukuose. Tačiau naujo pasaulio atradimas kardinaliai pakeitė senąjį. Tik pagalvokite, kas būtų, jei neturėtume Big Mac mėsainių“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pažymi S. Hokingas.

„Skverbimasis į kosmosą turės dar didesnį poveikį. Jis visiškai pakeis žmonių rasės ateitį ir galbūt atskleis tai, ar toji ateitis apskritai yra“ – prideda 66 m. sulaukęs profesorius.

S. Hokingas įsivaizduoja ilgalaikį kosmoso tyrinėjimų projektą, kuriame būtų numatyta pastatyti eksperimentų bazę Mėnulyje per ateinančius 30 metų, o per 200-500 metų sukurti variklius, leisiančius pradėti planetų medžioklę už Saulės sistemos ribų.

„Tai neišpręs nė vienos skubiai spręstinos problemos Žemėje, tačiau leis mums į jas pažvelgti iš naujos perspektyvos ir galbūt suvienys mus prieš bendrą iššūkį“, – tikisi mokslininkas ir prideda, kad kosmoso kelionės atsieis nepigiai, tačiau „sunaudos tik mažą dalį pasaulio išteklių“.

S. Hokingas nori šiame nuotykyje dalyvauti ir pats. Prieš metus jis specialiame lėktuve išbandė nulinės gravitacijos sąlygas. Profesorius tikisi tai pakartoti ir kosmose, britų milijardieriaus Ričardo Bransono kompanijos lėktuve, kurio pirmasis skrydis – ir pirmosios vestuvės kosmose – numatytas kitamet.