Ko laukiama iš mokslininkų šiemet?

1. Planetų medžioklėje – didelių trofėjų metas

Po 3,5 m trukusios kelionės NASA zondas šį mėnesį pirmąkart praskris šalia Merkurijaus, artimiausios Saulei ir mažiausiai ištyrinėtos planetos Saulės sistemoje. Triskart praskridęs šalia planetos, zondas „Messenger“ pradės nusileis jos orbitoje 2011 m. Tokiam triukui reikės didžiulio energijos kiekio, tikslaus trajektorijos apskaičiavimo ir stipraus skydo nuo radiacijos ir aukštos temperatūros.Jei skrydis į Merkurijų pavyks, mokslininkai turės ką veikti. Viena pagrindinių šios planetos mįslių – ryšys tarp miniatiūrinių jos matmenų ir didžiausio tankio Saulės sistemoje. Atsakymas leistų daugiau sužinoti apie tai, kaip susiformavo ir keitėsi likusios Saulės sistemos dalys.

Galbūt šiemet mokslui pavyks atsakyti ir į kitą svarbų klausimą: ar kada buvo ir ar yra gyvybė Marse? Užuominų turėtų pateikti marsaeigis „Phoenix“, kurio nusileidimas viename iš planetos apledėjusių ašigalių numatytas šią gegužę. 1970-aisiais du zondai “Viking” jau buvo nusileidę Marse, tačiau jokios gyvybės nerado. Problema ta, kad po 15 metų sukurtos zondų kopijos nieko gyvo nerado ir sausuose Antarktidos slėniuose bei Atakamos dykumoje – regionuose, kur gyvybės tikrai esama.

Tęsis ir į Žemę panašių planetų paieška. Tikimasi, kad šiemet prancūzų kosminis teleskopas „Corot“ – beje, pirmasis teleskopas, skirtas planetų medžioklei, – tokių planetų suras bent kelis tuzinus. Gerų rezultatų taip pat laukiama iš Kanarų salose įrengtų teleskopų, kurie pradės tirti aplink tolimas žvaigždes besisukančius dulkių debesis, kuriuose gali būti naujų planetų sistemų įrodymų.

 

2. Žaidimas su Dievo dalelėmis

Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas „LHC“ protonus daužyti kaktomuša pradės šią gegužę. Kas tuomet nutiks? Mokslininkai sutaria tik dėl vieno dalyko: greičiausiai bus gauta Higso bosono dalelė, dar vadinama „Dievo dalele“, kuri, kaip spėjama, yra Visatos masės priežastis. Dėl galimų kitų atradimų fizikai tik lažinasi. Štai jų tikimybių prognozės:

Higso bosono dalelė: 9 iš 10

Šios dalelės egzistavimas paaiškintų Visatos masės kilmę. Higso bosonai sukuria lauką, per kurį turi pereiti visos kitos dalelės. Šio lauko pasispriešinimas judėjimui, kaip manoma, ir duoda dalelėms jų masę.

Tamsioji materija: 3 iš 5

Mokslininkai žino, kad tamsioji materija egzistuoja – jie tik nežino, kas tai. Ši materija sudaro 80 proc. Visatos, tačiau neskleidžia jokios šviesos, todėl yra visiškai nematoma.

Supersimetrija: 3 in 7

Kai kurie fizikai spėja, kad visos dalelės Visatoje egzistuoja poromis. Viena pusė – elektronai, kvarkai ir neutrinai – jau žinoma, tačiau teoretiniai šių dalelių „neatskiriamieji“, dar vadinami superpartneriais, vis dar neatrasti.Ekstra dimensijos: 1 iš 25Erdvinės dimensijos, egzistuojančios šalia šalia mums žinomų ilgio, pločio ir aukščio matavimų, gali „sugerti“ dalį gravitacijos jėgos mūsų Visatoje.

Miniatiūrinės juodosios skylės: 1 iš 1000

Greitintuvo sukelti dalelių susidūrimai gali sukurti miniatiūrines juodąsias skyles, kurių kiekviena svertų mažiau nei milijardinė druskos kristalo dalis ir išgaruotų beveik tuo pačiu metu – per greitai, kad spėtų įtraukti bet kokios materijos.

Paralelinės Visatos: 1 iš 10 mln.

Yra fizikų, spėjančių, kad viena šalia kitos egzistuoja daug Visatų, turinčių individualius fizikos dėsnius ir konstantas.

Kosminė implozija: 1 iš 10100 = 10 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000

Jeigu vakuumo būklė, kurioje yra Visata, nėra tobulai stabili, greitintuvas gali ją suardyti. Tokiu atveju galaktikos susiplotų į vieną didelį blyną.

 

3. G. Mūro dėsnis su kompiuteriais nebespės

Prieš 40 inžinierius Gordonas Mūras (Gordon Moore) pareiškė manąs, kad tranzistorių skaičius ant silikono lusto padvigubės maždaug dvigubai kas dvejus metus – kitaip tariant, kad atitinkamai padidės kompiuterių greitis. Ši tiesa neišvengiamai bus paneigta per kitus 15 metų, kadangi tranzistoriai pamažu įgauna atomų matmenis ir tampa vis sudėtingesniais manipuliuoti.Šiemet kompanija „IBM“ pradės pardavinėti vertikalius lustų rinkinius, kurie savo struktūra panašūs į stalčius komodoje. Tokie lustai duomenimis tarpusavyje keisis 1000 kartų greičiau nei šiuolaikiniai.

Įprastame mobiliajame telefone lustai taip pat kraunami vienas ant kito, taip didinant skaičiavimo greitį ir sutaupant vietos. Tačiau tikrąsias tokios sistemos galimybes riboja plonytės vielos, kurios jungia lustų kraštus. Per šias vielas galima perduoti gana ribotą duomenų kiekį, be to, joms pačioms reikia papildomos vietos.

„IBM“ sprendimas – lustai, kurie tarpusavyje bendrauja per silikono kanalus, nutiestus vertikaliai žemyn nuo vieno lusto iki kito. Kanalams lustuose yra padaromos skylutės, todėl jie neužima papildomos vietos. Panašiai daugiaaukščių kambarius jungia vandentiekio vamzdžiai.

Nuo „IBM“ beveik neatsilieka ir kitos kompanijos. Pavyzdžiui, „Samsung“ planuoja technologiją pritaikyti didelio tankio „flash“ atmintinėms. O ką visa tai reikš mums, vartotojams? Pirma, dėl naujųjų lustų procesoriai taps velniškai greiti. Antra, skirtingų funkcijų lustus bus galima gaminti atskirai ir vėliau sujungti, todėl daugiafunkcinių lustų, taigi – ir kompiuterių kainos turėtų kristi. Aišku viena: kaip teigia konsorciumo „Sematech“ jungčių ekspertas Laris Smitas (Larry Smith), „produktai ir toliau mažės, plonės bei lengvės“.