Mokslo ir technologijų centro Kaune kūrimo vizija

Tarptautinio seminaro KAUNAS SCIENCE AND TECHNOLOGY PROMOTION CENTRE: IT‘S CONTENTS AND ACTIVITIES Kauno m. savivaldybėje metu, kuriame pranešimus skaitė Varšuvos Koperniko mokslo centro direktorius Robertas Firmhoferis, Amsterdamo NEMO centro direktorius Amito Haarhuis, Trento mokslo muziejaus MUSE direktorius Michele Lanzinger, Paryžiaus mokslo centro Universcience ekspozicijų kuratorė Dorothee Vatinel ir Kopenhagos mokslo centro Experimentarium programų kuratorė Sheena Laursen, buvo susipažinta su šiuolaikinių naujos kartos Mokslo populiarinimo centrų ir muziejų finansavimo, kūrimo, valdymo ir funkcionavimo aspektais. Remiantis gauta informacija ir seminaro metu vykusių diskusijų rezultatais, siūloma Mokslo ir technologijų centro Kaune kūrimo veiksmų eiga ir jo turinio koncepcija.

Įžanga

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar apskritai verta statyti Mokslo centrą (MC), jeigu galima išsinuomoti ekspozicijas iš kitų šalių MC? Arba visiems norintiems tiesiog nuvykti aplankyti tokius centrus kaimyninėse šalyse.

Reikia turėti omenyje, kad MC paprastai tampa mokslinės kultūros židiniu, teigiamai veikiančiu ir regiono arba šalies ekonomiką. Užsienio ekspertų duomenimis, tokie objektai privilioja daugiau turistų iš kitų valstybių, nes MC tampa papildomu traukos centru. Taip pat ir kompetencijos centru, keliant šalies mokytojų kvalifikacijas, skatinant meno ir mokslo atstovų bendravimą, inovatyvių idėjų atsiradimą. Tą akivaizdžiai liudija seminare pateiktas MUSE muziejaus Trento mieste atvejis (115.000 gyventojų, 630.000 lankytojų kasmet, tiesioginis ir netiesioginis ekonominis efektas vertinamas 50 mln. eur). Be abejo, ekspozicijų nuoma taip pat turi būti vykdoma, tokiu būdu paįvairinant MC turinį vertingiausiais pavyzdžiais, sukurtais užsienyje. Vienas geriausių šaltinių – didžiausias Europos Mokslo centras Universcience Paryžiuje, nuolat siūlantis įvairios tematikos ir apimties ekspozicijas nuomai.

Veiksmų planas

1  Turi būti priimtas esminis politinis sprendimas, ar toks objektas Lietuvai reikalingas, kadangi valstybės finansavimas (pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su savivaldybe) ir kasmetinė parama, kaip ir kitiems muziejams Lietuvoje, yra neišvengiama. Gali kisti tik jos apimtis, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes ir tokių institucijų (muziejų) finansavimo tradicijas ir modelius. Tą patvirtina daugelio analogiškų Mokslo centrų ir Mokslo muziejų patirtis užsienio šalyse.

2  Reikia įkurti darbo grupę/viešąją įstaigą, kuri pradėtų rengti išsamią būsimo MC turinio ir veiklos koncepciją. Jos nariai vėliau taptų ir MC operatoriais. Galima suformuoti standartizuotą projekto programą, remiantis sėkmingiausiais Europos ir pasaulio Mokslo centrų ekspozicijų pavyzdžiais. Tačiau užsienio ekspertų manymu, geriausia, kai koncepcija ir veiklos programa kuriama, atsižvelgiant į vietovės ar regiono specifiką. Todėl rekomenduojama tai įvertinti, konsultuojantis su įvairiomis mokslo, savivaldos ir valstybės institucijomis. Turi būti numatyti pagrindiniai šio MC veiklos tikslai ir užduotys (būtina derinti su kitais programiniais/strateginiais valstybės dokumentais). Pavyzdžiui, su ŠMM reikia derinti būsimų STEAM centrų veiklą, su ŪM – inovatyvumo ugdymo programas, atrasti jo vietą Europos išmanaus miesto modelyje ir pan. MC turi vykdyti funkcijas, kurių neatlieka kitos valstybinės arba privačios struktūros (ministerijos, universitetai ir pan.).

3  Pagrindiniai MC tikslai turėtų būti:

1. Ne tik moksleivių, bet ypač šeimų ir kitų gyventojų grupių įtraukimas į MC veiklą, per interaktyvias ekspozicijas ir renginius skatinant jų kritišką mąstymą, aktyvumą spręsti su mokslu ir technologijomis susijusias šalies problemas. Tai buvo akcentuota beveik visų pranešėjų prezentacijose.
2. Inovatyvių mokymo programų kūrimas mokykloms, mokytojų profesinis tobulėjimas. Tokios programos itin sėkmingai kuriamos Koperniko mokslo centre Varšuvoje.
3. Vertėtų akcentuoti naujus iššūkius – pokyčius darbo rinkoje dėl dirbtinio intelekto sistemų diegimo ir didžiųjų duomenų naudojimo. Sparčiai nykstančios profesijos ir atsirandančios naujos, daugelio veiklų automatizavimas verčia kitaip organizuoti mokymą ir itin plėsti mokymosi visą gyvenimą sistemas. MC ekspozicijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai ir spręsti minimus uždavinius. Padėti šeimoms ir jaunimui geriau suvokti jų laukiančius iššūkius.

4  Tik apibrėžus ir suderinus su dalininkais (ŠMM, Kauno m. savivaldybė) pagrindines MC veiklos sritis, bus galima tiksliai įvertinti, kokių ir kiek ekspozicijų reikia, kurias gamintis patiems, kurias įsigyti, o kurias nuomotis. Pasiūla Europoje yra didelė, ekspozicijos pritaikomos įvairiems plotams (nuo 300 m² iki 900 m²). Be to, kartu privalu sukurti ir pradinę (numatytą keleriems metams) renginių programą.

MC misija: skatinti visuomenės narius aktyviai dalyvauti, kuriant ateities pasaulį ir savo aplinką. Ugdyti žmonių kritinį mąstymą ir kitus svarbius bruožus (kūrybingumas, sugebėjimas pritapti prie kolektyvo, sugebėjimas formuoti tikslus, mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai), padėsiančius prisitaikyti sparčių pokyčių epochoje.

 

Ekspozicijų koncepcija

Siūloma pagrindinė idėja, kuri turėtų dominuoti Mokslo centre ir ideologiškai sujungti įvairias ekspozicijas, suteikti joms intriguojantį (naratyvinį) turinį – EVOLIUCIJA. Tai leistų kiekvieną reiškinį ar objektą atskleisti per pokyčius, istorinius procesus. Parodytų, kad jie yra netiesiški, procesų metu neišvengiama klaidų, kaip iš tų klaidų mokomasi. Akcentuotų koordinuotą individo ir visuomenės indėlį, siekiant vieno ar kito tikslo.

Istorinė analizė liudija, kad netgi iš pažiūros labai netikėti atradimai turi priešistorę ir kontekstą. Remiantis rašytojo Matt Ridley argumentais knygoje „Evolution of Everything” galima teigti, jog kiekviena revoliucija, atidžiau į ją pažvelgus, iš esmės yra gan ilgalaikis evoliucinis procesas. T.y. gamtos inovacijos (tokios kaip daugialąsteliškumas arba lytinis dauginimasis), technologijos, visuomenės papročiai (monogamija, pinigai, bankų sistema) ir sistemos (politinės, ekonominės-finansinės ir pan.) vystosi „bottom-up” principu (iš apačios į viršų). Tai leistų ekspozicijose papasakoti intriguojančias istorijas, pasiūlyti lankytojams išbandyti alternatyvas, kurias teko bandyti mokslininkams, taip pat parodytų glaudų sąryšį tarp įvairių mokslo sričių ir visuomenės veiklos sričių (religija ir ekonomika; politika ir etika; mokslas ir verslas).

MC turinį suformuotų trys evoliucijos gijos: 1. Gamtos/gyvybės evoliucija; 2. Technologijų evoliucija ir 3. Proto/visuomenės evoliucija. Tokie naratyvai leistų lankytojams patirti kelionę laiku ir erdve atliekant eksperimentus, susipažįstant su asmenybėmis, jų įtaka mokslo ir visuomenės pažangai.

Pavyzdžiui, Gamtos/gyvybės evoliucijos naratyvo pradžia – cheminės reakcijos, kurių dėka iš paprastų elementų susiformuoja sudėtingesni, taip pat ir gyvybės blokai. Kita ekspozicija arba eksperimentų grupė – ląstelės chemija. Tai leistų suprasti, kaip iš chaoso, pasinaudojant Brauno judėjimo ypatumais, gamtoje formuojasi sudėtingos biologinės struktūros. Toliau gali būti pereinama prie sudėtingų gyvybės formų ir jų sąveikos – ekosistemų (Ch. Darvino įžvalgos, šiuolaikinis požiūris į ekosistemas ir jų kaitą). Ir pagaliau – ekspozicija apie naujausius genų redagavimo metodus, kuriuos mokslininkai  naudoja tobulinti/keisti augalus, gyvūnus, o vėliau ir žmogų (genų terapija).

Daugelyje tokių ekspozicijų vertėtų įpinti ir mūsų šaliai ar visuomenei svarbias aktualijas. Pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitos mechanizmus ir įtaką, būtina tai iliustruoti bioįvairovės ir klimato pokyčiais Lietuvoje – nuo megafaunos priešistoriniais laikais iki XXI a. prasidėjusio šeštojo išnykimo, papildant ekspoziciją Lietuvoje rastais mamutų kaulais.

Tokia evoliucinė ekspozicijų struktūra būtų visų pirma moderni, nes šį bottom-up saviorganizacijos principą patvirtina vis daugiau eksperimentų ir stebėjimų. Kita vertus, tai leistų sukurti įtaigias istorijas, akcentuojant procesus, jų trukmę ir svarbą.

Antrasis naratyvas – Technologijų evoliucija. Ekspozicija galėtų prasidėti nuo esminių fizikos reiškinių (garsas, optika, elektra, magnetizmas ir pan.) aiškinimo. Būtent fizinio pasaulio reiškinių ir jame veikiančių jėgų analizė leido mokslininkams kurti vis sudėtingesnius įrenginius ir suprasti, kaip veikia pasaulis.

Tokiose istorijose svarbu akcentuoti ir žmonių išradingumą – juk daug tokių pačių idėjų beveik vienu metu kildavo keliems išradėjams. Pavyzdžiui, žinome šešis skirtingus termometro išradėjus, keturis – fotografijos, tris – logaritmų, penkis – garlaivio autorius. Prieš Google buvo sukurtos tokios paieškos sistemos kaip Archie, Veronica, Infoseek, Altavista, Lycos, Looksmart ir kt. Beje, vienas iš intriguojančių galimų ekspozicijų akcentų – tos pačios srities mokslininkų aršios varžybos ir konkurencija. Arba išradimai, kurie nebūdavo įvertinami ir pritaikomi  dešimtmečius. Tai liudija, jog kai kurie išradimai ar technologijos turi subręsti, kad būtų pripažįstami ir priimti visuomenės. Tai svarbus sociologinis technologijų evoliucijos aspektas. Kaip ir technologinių pokyčių spontaniškumas.

Trečiasis naratyvas – Proto/visuomenės evoliucija. Ekspozicijų seka galėtų būti pradedama nuo civilizacijų, imperijų istorijos; kalbama apie paleontologijos, archeologijos principus, nes tai padeda atrasti civilizacijas ir atkurti jų funkcionavimo modelius, netgi gyvenimo scenarijus (tarkime, praktinė „Jaunojo archeologo mokykla”, veikianti laboratorijoje). Tarp kitų ekspozicijų pavyzdžių: pinigų atsiradimo istorija, politikos evoliucija, moralės normų pokyčiai ir pagaliau – kaip visuomenę pakeis dirbtinio intelekto taikymas, automatizacija ir robotizacija, implantai. Čia irgi matome, kaip galima susieti du evoliucijos naratyvus – technologijų ir visuomenės/proto, parodant kokios įtampos, diskusijos ar pavojai kyla šioje sandūroje.

Persipynimo taškai – svarbus motyvas, padedantis susieti dvi arba net visas tris naratyvines grandis. Pavyzdžiui, technologijų evoliucijos produktas – lazeris padeda stebėti ląstelių vidinį gyvenimą. Tokie taškai būtų akivaizdūs, parengus ekspoziciją „Naujos žmogaus formos” (kaip individą keičia IT, genų inžinerija ir kitos technologijos). Kaip visuomenę keičia tokie socialiniai pokyčiai kaip migracija. Kaip žmogų padeda suprasti gyvūnų stebėjimai (altruizmas, empatija, agresija, mėgdžiojimas ir pan). Kokia neuromokslų ir psichologijos vertė? Kaip mus keičia socialiniai tinklai (interaktyvūs testai ekspozicijose).

Tai tik keletas galimų temų, kurių galutinis kiekis ir įvairovė priklausytų nuo darbo grupės atliktos analizės.

Parengė Rolandas Maskoliūnas

 

Seminaras KAUNAS SCIENCE AND TECHNOLOGY PROMOTION CENTRE: IT‘S CONTENTS AND ACTIVITIES finansuotas pagal programos „Iniciatyvos Kaunui” kvietimą „Nevyriausybinių organizacijų gebėjimų ir darbuotojų kompetencijų stiprinimas, organizacinė parama, partnerystės ir tinklaveikos skatinimas“.

„Iniciatyvos Kaunui“ – tai Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa, kviečianti nevyriausybines organizacijas ir miesto bendruomenes prisidėti prie Kauno problemų sprendimo, siūlant iniciatyvas ir teikiant paraiškas. Šios programos metu miestas finansuoja ne organizacijas, bet projektus, kurie sprendžia aktualias problemas ir yra orientuoti į aiškius rezultatus.