Mokslinė fantastika kine: tendencijos

Pastaraisiais metais komerciniame kine gausiai naudojami fantastiniai elementai, nors tradicinių mokslinių fantastinių filmų palyginti nedaug. Žiūrovus mėginama intriguoti neįtikėtinomis, tiesiog stebuklingomis technologijomis, ypatingų sugebėjimų antžmogiais. Tikslas – nustebinti žiūrovus, suteikti jiems lengvą virškinamą pramogą ir kuo daugiau adrenalino, pernelyg nesigilinant į demonstruojamų reiškinių mokslinį pagrįstumą.

Sprendžiant iš visame pasaulyje surinktų pajamų, fantastikos mėgėjai labiausiai veržiasi į kino komiksus. Pavyzdžiui, naujausias filmas „Savižudžių būrys“ sumušė rugpjūčio savaitgalio rekordą JAV, surinkęs 135 mln. dol. Pelningiausių juostų sąrašuose jau ne vienerius metus dominuoja būtent tokie komiksai („Kapitonas Amerika: Pilietinis karas“, „Betmenas prieš Supermeną“, „Iksmenai: Apokalipsė“ ir pan.) arba žinomų istorijų tęsiniai („Žvaigždžių kelio“ ciklas). Be abejo, tokie filmai skirti masiniam žiūrovui. Tai nėra tikrasis mokslinis fantastinis kinas, skirtas ne tik pramogai, bet ir kritiškai žvelgiantis į pasaulio ar visuomenės vystymosi tendencijas, mums gręsiančius pavojus arba atsiveriančias galimybes. Tradicinės mokslinės fantastikos mėgėjams pastarųjų kelerių metų favoritais išlieka S. Jonze „Ji“, A. Garlando „Ex Machina“, Ch. Nolano „Pradžia“, metafizinė M. Cahillo drama „I Origins“ ir postapokaliptinis filmas „Pašėlęs Maksas 4”.

Kino fantastikos mėgėjus turėtų intriguoti gruodžio mėn. pasirodysiančios fantastinės dramos „Passengers“ ir „The Space Between Us“. Taip pat 2017 m. kinų filmas „The Three Body Problem“, susuktas pagal to paties pavadinimo kinų rašytojo romaną.

2015 metų pelningiausių pasaulio filmų sąraše dominavo fantastika ir komiksai. Pirmą vietą užėmė „Juros periodo pasaulis“ (1,6 mlrd. dol). Trečioje vietoje – „Keršytojai: Altrono amžius“ (1,4 mlrd. dol.), ketvirtoje – naujieji „Žvaigždžių karai“ (1,2 mlrd. dol.).

Dabar pasaulyje egzistuoja toks terminas kaip „requel“. Tai reiškia seno klasikinio filmo atnaujintą variantą su geresniais vaizdo efektais, bet su tuo pačiu siužetu. Geriausias pavyzdys – S. Spielbergo „Juros periodo pasaulis“. Ši juosta skirta naujajai kartai, kuri nėra mačiusi „Juros periodo parko“. Siužetas iš esmės toks pats, tik dinozaurai didesni ir efektų daugiau. Panašiai galima vertinti ir naujuosius „Žvaigždžių karus“. Pagrindinė priežastis – niekas nenori rizikuoti, finansuodami naujas idėjas. Geriau kartoti tai, kas patikrinta, nes žmonės pripranta prie herojų ir linkę toliau su jais „bendrauti“. Todėl esame priversti žiūrėti naująją „Vaiduoklių gaudytojų“ versiją arba „Nepriklausomybės dienos“ tęsinį (requel‘ą). Kitąmet pasirodys visas tuntas senų ir naujų supervyrų ir supermerginų. Netgi naujos „Svetimo“ ir „Transformerių“ dalys. Be abejo, kuo filmas labiau pramoginis, tuo jis populiaresnis. Holivudas, kuriame natūrali atranka ypač arši, labai greitai prisitaiko prie žiūrovų poreikių. Štai kodėl gyvename tęsinių ir perdirbinių epochoje. Netgi tokie režisieriai kaip R. Scottas arba S. Spielbergas negali arba nenori rizikuoti, ir štampuoja tas pačias idėjas. Būna malonių išimčių, tačiau ambicingas mokslinis fantastinis kinas egzistuoja daugiau kino festivaliuose, juo domisi palyginti nedidelis žmonių skaičius.

Nežinia, kiek tai tęsis, kadangi pastaruoju metu aiškiai pastebimas scenaristų nuovargis, mėginant išspausti dar šiek tiek „gėrio“ iš dešimtmečius eksploatuojamų siužetų ar personažų.

R. Maskoliūnas