Visagalės emocijos

Deja, mes nesame racionalūs, ir dažniausiai vadovaujamės ne protu, o jausmais. Mus jau milijonus metų valdo emocijos. Jos tiesiog stipresnės už protą, nes kur kas ilgiau gyvena smegenyse. Štai kodėl žmoniją nuolat krečia krizės, karai ir kitos nelaimės. Emocijų įtaką mūsų elgesiui mėgina suprasti ekonomistai, psichologai, net prekybininkai ir reklamų kūrėjai. Tuo susidomėjo ir animatoriai, šiemet sukūrę itin gerai kritikų įvertintą filmą „Išvirkščias pasaulis“. Istorija net patiems mažiausiems žiūrovams padeda įsivaizduoti, kaip veikia mūsų smegenys, kaip formuojasi atsiminimai, ir kodėl tokia svarbi yra Džiaugsmo, Liūdesio, Pykčio, Pasibjaurėjimo ir Baimės bendrija, jų santykiai mūsų galvose. Pakalbėkime apie emocijas ir jų reikšmę, formuojant mūsų asmenybę ir apie eksperimentus, padedančius geriau suvokti jų sutrikimo mechanizmus.

Neurobiologė, doktorantė Laura Mačiukaitė sako: manau, tai labai naudingas filmas tėvams ir vaikams, paaiškinantis, kad mūsų smegenyse gyvena tos emocijos. Filmas skirtas parodyti, kokia prasminga yra liūdesio emocija. Nes liūdesys yra ta emocija, kai susidurdami su netektimis, mes įsisąmoniname savo praradimus. Kaip parodyta filme, kai užplūsta liūdesys, mergaitės jausmai susitvarko ir ji vėl pradeda gyventi. Taip pat filme rodomas centras, iš kurio emocijos valdo mergaitės elgesį.

Penkios pagrindinės emocijos glūdi migdoliniame branduolyje. Taip pat filme atsispindi, kaip kiekviena emocija valdo mergaitės elgesį. Iš tiesų, komandą reikšti vieną ar kitą emociją gauname iš kaktinės skilties. Tyrimais nustatyta, jog smegenų brendimo laikotarpiu prieškaktinė žievė subręsta vėliausiai. Štai kodėl iki brandos gan sunku valdyti emocijas

L. M.: Šiame filme parodyta, kad mergaitė patyrė labai daug, gyvendama kitame mieste. Atvažiavus ji susiduria su daugybe sunkumų. Jai reikia supykti, kad ji prisitaikytų prie pakitusių gyvenimo sąlygų.

Filmas, kuriame išradingai ir su humoru pateikiama naujausia informacija apie smegenų struktūrą, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties susiformavimo arba irimo mechanizmus, atspindi augantį mokslininkų susidomėjimą smegenų tyrimais. Mat vis daugiau žmonių pasaulyje kenčia nuo psichinių ir neurodegeneracinių ligų. Todėl prieš porą metų JAV pradėtas projektas, kuriuo siekiama sukurti tikslų smegenų aktyvumo žemėlapį.

Neurobiologas, prof. Osvaldas Rukšėnas sako: Europa irgi neatsilieka. Šiuo metu vyksta Human Brain Project. Jo biudžetas – 1 mlrd. eurų, dalyvauja 24 šalys, 112 tyrėjų grupių. Jo tikslas – apibendrinti turimą informaciją ir kryptingai sukurti smegenų veiklą paaiškinantį modelį.

Augantys kompiuterių pajėgumai ir galingi statistiniai metodai jau padeda mokslininkams įvertinti pavienių neuronų veiklą, skirstyti juos į grupes. Naujosios technologijos labai efektyvios ir leidžia kitaip pažvelgti į daugelį procesų.

O. R.: pagrindinis privalumas – galima tirti žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Atpuola perkėlimo iš gyvūno problema. Kitas dalykas – tai neintervenciniai metodai. Žmogus atlieka tam tikras užduotis ir galima stebėti, kas vyksta.

Magnetinio rezonanso vaizdinimo (MRI) technologija sugeba išskirti beveik tris šimtus skirtingų regionų žmogaus smegenyse ir įvertinti jų aktyvumą. Naudojant naujausią metodo atmainą – difuzinį MRI (difusion tensor imaging), stebima vandens cirkuliacija smegenyse, tiriant atskirų zonų sąveiką.

Kai kurie mokslininkai smegenis siūlo įsivaizduoti kaip itin sudėtingos struktūros korporaciją, kurioje daugybė biurokratų nuolat renka informaciją, keičiasi ja, apdoroja ir vėliau išgrynintą siunčia generaliniam direktoriui į prieškaktinę sritį, kur jis ir priima sprendimus. Na, o emocijos yra greitas atsakas, priimamas kur kas žemesniame lygyje, nelaukiant vyriausiosios valdžios įsikišimo. Todėl mes neitin sugebame jas valdyti. Tai išgyvenimo mechanizmai, išsivystę natūralios atrankos būdu.

O. R.: keičiasi požiūris į emocijas. Klasikinis požiūriu kalbant apie žmogų, svarbiausia yra racionalusis protas, o emocijos yra antraeilės. Dabar tas požiūris keičiasi. Didėja emocijų svoris arba suteikiama svarba emocijoms ir jų mechanizmams. Todėl, kad naujos technologijos leidžia geriau pažinti įvairias nervų sistemos struktūras.

Įsigali nuomonė, kad emocijos yra lemiamas įvairių sprendimų priėmimo veiksnys. O jeigu taip – svarbu jas pažinti ir valdyti. Galbūt tai padėtų pagerinti diagnostikos metodus ir išvengti tragedijų. Tokių, kaip nuolat įvykstantys pakrikusios psichikos asmenų siautėjimai mokyklose arba kitur.

L. M.: daug tyrimų yra daroma su baimės atsaku, kai pažeista migdolinio branduolio funkcija. Tuo metu žmogus gali nevaldyti savo pykčio. Daug panašių tyrimų atliekama su gyvūnais, nes tai viena iš emocijų, kurias gana lengva sukelti.

Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje. Ją sudaro nemažai komponentų: migdolinis kūnas, hipokampas, pogumburis, juostinis vingis, gumburas, uodžiamasis stormuo, pertvara. Viena iš dalių, kurioje cirkuliuoja emocijos, yra atminties formavimosi sritis, vadinama hipokampu. Jis siunčia signalus į migdolinį branduolį. Todėl stiprias emocijas sukėlusios situacijos prisimenamos kur kas geriau.

L. M.: pirmiausia sensorinė info keliauja į gumburą. Iš gumburo – į migdolinį kūną, kai atkeliauja tas emocinis dirgiklis. Migdolinis kūnas siunčia signalą į periferiją. Pvz. jeigu išsigąstame, plūsta kraujas į raumenis, kad pasiruoštume bėgti. Kitu keliu emocinis dirgiklis siunčiamas iš migdolinio kūno į žievę. Iš gumburo į žievę ir iš žievės keliauja vėl į migdolinį kūną ir tuomet jau reaguojame sąmoningai. Yra priimamas sprendimas.

Tiesiai iš gumburo gaunama tik bendra informacija, sukelianti primityvias emocijas, o iš žievės atkeliauja išanalizuota informacija, leidžianti gerai atpažinti ir įvertinti dirgiklį. Trumpojo kelio privalumas – smegenys gali reaguoti žaibiškai. Migdolinis kūnas žaibiškai reaguoja, o kita emocinių smegenų dalis parengia labiau apgalvotą atsaką. Pakartosime, kad migdolinį branduolį valdo prieškaktinė žievė. Ši sritis reaguoja, kai išsigąstame arba įtūžtame, tačiau nuslopina arba tvardo jausmą.

L. M.: valdomi emocijų, ne visada galime priimti teisingus sprendimus. Bet kai prefrontalinė žievė valdo emocijas, tuo metu priimame teisingus sprendimus. Atminties mechanizmai įsijungia, kai mes prisimename, kaip elgėmės situacijose ir ką patyrėme.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete taip pat atliekami emocijų formavimosi mechanizmų tyrimai. Jų objektas – moterys, kurios depresija apskritai serga net dukart dažniau, negu vyrai.

L. M.: pagal PSO prognozes 2020 metais depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Kai sutrinka emocijų reguliacija, užplūsta apatija. Dažnai depresija sergantis žmogus pasirenka savižudybę. Žinant, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, ši tema itin aktuali.

Nustatyta, kad beveik 90% moterų prieš menstruacijas užvaldo neigiamos emocijos. Apie 5% moterų kenčia nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo. Pagrindiniai jo požymiai: gili depresija, neviltis, nerimas ir įtampa, emocinis nestabilumas, nevaldomas pyktis ir susierzinimas, įžiebiantis skaudžius konfliktUs su aplinkiniais. Laura tiria sveikas moteris, nes norint išsiaiškinti depresijos mechanizmus, reikia suprasti, kaip vyksta emocijų kaita natūralaus ciklo metu.

L. M.: matavome estradiolio ir progesterono hormonų koncentracijas, suskirstę moteris į dvi grupes. Vienos buvo priešmenstruacinio sindromo fazėje, kai yra pakilusi progesterono koncentracija. Kitos – kai progesterono kiekis mažas. Pastebėjome, kad subjektyvus emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas abiejose grupėse skiriasi.

Moterys tiriamos, naudojant elektroencefalografijos metodą. Juo galima tiksliai įvertinti, kokią emociją sukelia kompiuterio ekrane rodomi malonūs, neutralūs arba nemalonūs vaizdai. Elektroencefalograma atspindi dviejų dalių (simpatinės ir parasimpatinės) nervų sistemos aktyvumo pokyčius. Reaguojant į malonius stimulus, širdies ritmas sulėtėja, o į nemalonius – padažnėja. Parasimpatinė nervų sistema aktyviau veikia poilsio metu, o simpatinė – priešingai. Sistemos atsakingos už vidaus organų raumenų ir liaukų veiklą. Jos viena kitą papildo, užtikrindamos organizmo prisitaikymą prie pakitusių sąlygų.

L. M.: mes savo tyrimuose gavome, kad žmogus maždaug po 450 mS identifikuoja, ar stimulai sukelia jam malonius, nemalonius, ar neutralius jausmus. Ir tai regima atsakuose. O po 6 sek. žmogus vaizdus vertina subjektyviai, balais. Tuomet įsijungia ir emocinė patirtis. Ateina informacija iš hipokampo. Todėl čia reikalingas ir psichologo įsikišimas, kad jis galėtų įvertinti ir emocinę patirtį. Žmonės su skirtinga emocine patirtimi skirtingai reaguoja į tuos stimulus.

Neurobiologai atlieka fiziologinius tyrimus, registruodami elektrokardiogramą, odos laidumą, elektroencefalogramą. Pirmasis – subjektyvusis emocijų komponentas parodo kaip mes patiriame emocijas. Antrasis – fiziologinis atskleidžia, kaip mūsų kūnas reaguoja į emocijas. Trečiasis – raiškos komponentas atspindi, kaip elgiamės, patirdami emocijas. Trečiąjį komponentą tyrinės psichologai. Tai bus daroma vėliau, o ko tikimasi iš šiuo metu atliekamų tyrimų?

L. M.: mūsų nuomone, tyrimai galėtų prisidėti prie psichinių ligų diagnozės. Diagnozuojant depresiją ir tiriant moterų psichinius sutrikimus, verta atsižvelgti ir į jų hormoninius pokyčius. Galbūt hormonų sutrikimas gali daryti įtaką emocinei būsenai.

Tarp daugybės mus valdančių emocijų viena paslaptingiausių – empatija. Tai mūsų sugebėjimas užjausti kitą žmogų. Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ svečiavęsis italų sociobiologas Salvatore Aglioti papasakojo apie empatijos tyrimus.

Prof. Savatore Maria Aglioti sako: tai žmonių, ir ne tik jų sugebėjimas, jausti ir suprasti, ką jaučia kitas individas. Tokiu būdu galime rasti būdą suprasti, ką galvoja kitas individas ir kokie jo ketinimai. Dabar jūs žiūrite į mane ir aš mėginu perskaityti jūsų protą. Ką jis galvoja, ar jis nori to, ką aš jam pasakoju? Apie tokią sudėtingą psichologinę konstrukciją psichologai žinojo jau ne vieną dešimtmetį. Nauja yra tai, kaip smegenys reprezentuoja šią žmogaus savybę.

Tai sudėtinga emocija, jeigu mėgintume apibrėžti empatiją kaip emociją. Tai sugebėjimas, apimantis ir būdus valdyti emocijas. Žmogus gali būti empatiškas, matydamas kenčiantį žmogų. Tačiau jis gali jausti empatiją, stebėdamas ir džiaugsmą. Taigi, joje glūdi daug esminių emocijų.

S. A.: empatija turi bazinį lygmenį – tai gali būti reagavimas į kokį nors įvykį. Tai gana primityvu. Įsivaizduokite kūdikius. Vienam pravirkus, kiti irgi pradeda verkti. Jie nežino kodėl. Tame nėra jokios logiškos priežasties. Šis reiškinys vadinamas užkratu. Tai galima vadinti ir mėgdžiojimu. Tai bazinis sąveikos su kitais individais mechanizmas. Primityvus ir automatiškas. Tačiau yra dar bent du svarbūs empatijos aspektai. Vienas iš jų – kognityvinis, vadinamas perspektyvos suvokimu. Aš kalbu su jumis ir jeigu noriu suprasti, kodėl jūs kalbatės su manimi ir užduodate klausimus, turiu įsivaizduoti save jūsų kailyje. Tai visiškai kognityvinis procesas. Aš tą atlieku, naudodamas kalbą. Ir pagaliau yra emocinis aspektas. Aš tiesiog matau, kad jūs esate patenkintas arba liūdnas ir noriu padėti.

Profesoriaus S. Aglioti grupės nariai pastaraisiais metais tyrinėja empatijos skausmui mechanizmus. Ir mėgina palyginti, kaip šis jausmas arba jausmų grupė priklauso nuo individo rasės, odos spalvos.

S. A.: pastaruosius dešimt metų mes tyrinėjame skausmą. Kadangi žinome smegenų skausmo grandyną. Gal ne viską, bet iš esmės suprantame, kaip veikia skausmo suvokimo ir jutimo mechanizmai smegenyse. Ir dar todėl, kad skausmas atrodo yra tai, kuo negalima dalytis. Mums atrodo, jog tai labai asmeniškas pojūtis. Kai jūs kenčiate, galima sakyti, kad aš jus užjaučiu, bet tai ne tas pats.

Mokslininkai nusprendė patikrinti šį prieštaravimą ir išsiaiškinti, ar skausmu visgi galima dalytis? Jie naudojo įvairius neuromokslo įrankius, norėdami įsitikinti, kad kenčiančio žmogaus vaizdas sukelia pokyčius stebėtojo smegenyse, net jeigu jis to žmogaus nepažįsta.

S. A.: mes atradome, kad yra kai kurios persidengiančios grandinės. Jos veikia, kai jūs pats jaučiate skausmą ir tada, kai matote kito žmogaus skausmą. Tai geros žinios, nes jūs reaguojate į bet kurį kitą žmogų. Bloga žinia ta, kad jeigu, tarkime, esate juodaodis ir matote kenčiantį baltaodį, reaguosite silpniau. Kitaip sakant, egzistuoja evoliucinis mechanizmas, leidžiantis nesąmoningai ir žaibiškai diskriminuoti kitus žmones. Skirstyti juos į savo ir ne savo grupės narius.

Gera žinia, kad galima išmokti įveikti šį evoliucinį mechanizmą, naudojantis palyginti naujos srities – socialinio neuromokslo kuriamais metodais. Technologijos suteikia informacijos apie tai, kaip tiriamojo smegenys reaguoja į specifinius dirgiklius. Tiriant empatiją, galima įvertinti, kaip reaguoja tiriamojo smegenys, matant kitus individus, patiriančius skausmą, arba tik įsivaizduojant kitus žmones patiriančius skausmą.

S. A.: netgi įgimtas rasizmas gali būti įveiktas, naudojant vaizdo žaidimų technologijas. Mes naudojame virtualios tikrovės technologiją, avatarus. Tai įrodo, kad jeigu baltasis atsidurs juodaodžio kailyje, jis taps mažiau nusistatęs prieš juodaodžius. Arba atvirkščiai. Tą patvirtina tyrimų rezultatai.

Šie modernūs metodai gali sušvelninti kultūrų ir net civilizacijų konfiliktus. Socialinis neuromokslas siūlo visuomenei veiksmingus ir išradingus būdUs spręsti šias problemas. O tokie filmai, kaip „Išvirkščias pasaulis“ skatina įvairaus amžiaus žiūrovus žavėtis mokslu ir labiau pasikliauti mokslininkais.

Rolandas Maskoliūnas