Kaip pakeitė mūsų gyvenimą Europos Sąjunga?

500 milijonų vartotojų, didžiausias pasaulyje prekybos blokas, apjungiantis 28 atskiras prekybos strategijas, kasdien eksportuojamos ir importuojamos šimtų milijonų eurų vertės prekės, 16 proc. viso pasaulio importo ir eksporto – tokiais skaičiais ir pasiekimais šiandien gali pasigirti Europos Sąjunga (ES).

„Nors dažnai nepastebime, tačiau vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo klausimų reguliuojami ES institucijų nustatomomis taisyklėmis. Apsidairę aplinkui, rastume bent vieną daiktą ar procesą, kuriam poveikį daro ES reguliavimas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius.

Kaip mūsų kasdienio gyvenimo daiktus ir mūsų pačių veiksmus veikia ES taisyklės?

U.: Buityje naudojamų įrengimų, tokių kaip televizorių, šaldytuvų, skalbyklių energinis efektyvumas, geriamojo bei maudyklų vandens, mūsų aplinkos oro kokybė, sveikatai pavojingų medžiagų naudojimo aplinkoje draudimas, informacijos, pateikiamos ant maisto produktų pakuočių, turinys. Tai – tik keletas ES reguliavimo pavyzdžių, susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu. Vienos taisyklės yra kuriamos, norint sudaryti galimybę tinkamai veikti vieningai ES vidaus rinkai (tai – vienas pradinių ES įkūrimo tikslų), kitomis taisyklėmis siekiama užtikrinti aukštą vartotojų ar aplinkos apsaugos lygį ir produktų saugą.

Kaip pati visuomenė gali prisidėti prie šių taisyklių kūrimo?

U.: Visuomenė prie taisyklių kūrimo prisideda tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tiesiogiai – domintis, kokie klausimai yra svarstomi ES institucijose ir teikiant savo pasiūlymus ar išreiškiant nuomonę Europos Sąjungos institucijoms per viešas konsultacijas, piliečių iniciatyvą arba per išrinktus Europos Parlamento narius.

Kita vertus, taisyklėse atspindimi ir naujausi mokslo pasiekimai: atradus naujas medžiagas ir ištobulinus procesus, atsirado galimybė gaminti mažiau energijos naudojančius gaminius, o taip pat ir nustatyti atitinkamus energinio efektyvumo standartus. Mokslininkams ištyrus neigiamą tam tikrų medžiagų poveikį aplinkai ir žmogaus organizmui, pavyzdžiui, asbesto poveikį sukeliant vėžį, šios medžiagos šalinamos iš mūsų aplinkos. Taigi, prie ES taisyklių kūrimo prisideda ir mokslininkai, atliekantys tyrimus įvairiose srityse.

Kaip ES teisės aktais ginamos mūsų teisės mokantis, naršant internete, apsiperkant, keliaujant ar pramogaujant?

U.: Vartotojų apsauga yra viena iš Europos Sąjungos veikimo sričių. ES taisyklėmis mūsų teisės efektyviai užtikrinamos ir ginamos, jei patiriame problemų įsigydami prekes bei paslaugas internetu iš kitų valstybių. Taip pat prieš kelerius metus pradėjo veikti lėktuvais, laivais, geležinkeliais, autobusais keliaujančių europiečių interesų apsaugos sistema: garantijos atšaukus ar atidėjus kelionę, vežėjui praradus keleivio bagažą ar vėluojant kelionei dėl vežėjo kaltės.

Naujausios ES taisyklės palengvins mūsų keliones į užsienį. Nuo 2016 metų balandžio už skambučius bei žinutes užsienyje mokėsime dar mažiau, o nuo 2017 metų vasaros už skambučius, žinutes bei duomenų srautą (internetą), būdami užsienyje mokėsime tiek pat, kiek ir būdami namie.

Lietuva jau daugiau nei 10 metų yra ES narė, šių metų pradžioje buvo įvestas euras. Ar Lietuvos gyventojų požiūris į narystę pasikeitė ir ar jaučiamės pilnateisiais europiečiais?

U.: Lietuvių požiūris į Europos Sąjungą visuomet buvo palankesnis nei ES vidurkis. Pats požiūris priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, ekonominės padėties. Taigi, ekonominio sunkmečio metu optimizmas blėsta, o ekonomikai atsigavus – grįžta.

Kita vertus, mūsų nuomonė apie ES priklauso ir nuo gaunamos informacijos kiekio bei kokybės. Rengiantis euro įvedimui, visuomenė buvo išsamiai informuota apie šį procesą ir dabar eurą remia daugiau nei du trečdaliai lietuvių. Todėl svarbu ir toliau teikti objektyvią ir suprantamą informaciją apie ES institucijose vykstančius procesus ir priimamus sprendimus.

Europos Sąjungos devizas – „susivieniję įvairovėje“. Ar skirtingos kultūros, kalbos ir tradicijos didelėje ES šeimoje ilgametėje perspektyvoje netaps kivirčų ir skyrybų pagrindu?

U.: Europos integracija nėra statiškas procesas – ji vyksta nuolat, įvairiais lygiais, greičiais ir yra veikiama įvairių faktorių, kartais integraciją pagreitinančių, kartais ją sulėtinančių. Skirtingos kalbos, kultūros ir tradicijos yra vienas iš ES iššūkių, kurio tinkamas pažinimas ir pripažinimas padeda rasti geriausias išeitis iš krizių, į kurias retkarčiais patenkama.

 

Visgi, didesniu iššūkiu Europos integracijai įvardinčiau ne skirtingas kultūras, kalbas ar tradicijas, o skirtingas problemas, iškylančias atskiruose regionuose. Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms svarbus energetinis saugumas, tuo tarpu Pietų Europos valstybėms svarbesnė problema – nelegalūs migrantai. Svarbu, kad visos ES valstybės pritartų bendram šių problemų sprendimui.

Europos vienybės architektu vadintas prancūzų diplomatas Jeanas Monettas yra pasakęs, kad be sąjungos Europos žmonės neturi ateities. Praėjus beveik 60 metų nuo jos įkūrimo, bendradarbiaujant 28 valstybėms, įvedus bendrą valiutą ir kartu sprendžiant svarbius klausimus, ar sutinkate su J. Monetto mintimi?

U.: Siekiant išvengti naujo karo, penktajame-šeštajame XX a. dešimtmečiais pradėta integracija Europoje. Tai, kad mūsų žemyne daugiau nei 70 metų vyrauja taika, yra ir ES pasiekimas. Kita integracijos pergalė – ES šiuo metu yra ir didžiausia pasaulio rinka. Norint išlaikyti šį konkurencinį pranašumą valstybėms būtina bendradarbiauti ir šį bendradarbiavimą stiprinti. Nors šiandien Europos valstybėse pastebimas iškilęs nepasitenkinimas dabartiniu ES veikimu ir kalbų dėl galimos šio veikimo pertvarkos, neabejotina, jog ši pertvarka bus dar vienas žingsnis integracijos kelyje.

 

Į Mokslo festivalio paskaitą „Europos Sąjunga mūsų namuose“ KTU Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius jus pakvies rugsėjo 11 d. 12 val. KTU „Santakos“ slėnio II salėje (Baršausko g. 59, Kaunas).