Mokslo festivalis Erdvėlaivis Žemė” 2013

Rugsėjo 10 – 19 dienomis

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose

Festivalis internete www.mokslofestivalis.eu

Visi renginiai nemokami, tačiau į renginius pažymėtus raide „R“, prašome registruotis internetu, telefonu

8-644-84345 arba el. paštu mokslofestivalis@gmail.com

Informacija apie renginius teikiama telefonais: 8698-32360, 8687-34353

11.09.2013

Kaunas

36  „Mes - už laimingus gyvūnus“ – prof. Romas Gružauskas, Birutė Karvelienė, prof. Audrius Kučinskas, prof. Vytuolis Žilaitis – 13 val. LSMU Veterinarijos akademijoje. R 

Ar galime iš didelės meilės pakenkti savo augintiniui? Kada laikas vykti į gyvūnų klinikas? Ar įsivaizduojate stambiųjų gyvūnų ligoninę? Ar žinote, kaip jie sutinkami, apžiūrimi, operuojami, kaip vyksta reabilitacija? Į šiuos klausimus ekskursijos metu po Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių bei Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikas jums atsakys patyrę veterinarijos gydytojai ir specialistai. Čia jūs pamatysite ir galėsite „pabendrauti“ su miestiečiams neįprastais naminiais gyvūnais: arkliu, asiliuku, karve, avimi ir kt.

           Didžiausios lytinės ląstelės – kiaušinio kokybę kartu su mokslininkais įvertinsite Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje. Naudodami modernią japonų gamybos įrangą, nustatysite vištų kiaušinio lukšto tvirtumą. Taip pat susipažinsite su įranga, kuria nustatomas cholesterolio kiekis, vitaminas E, Selenas ir kt. maistinės medžiagos kiaušiniuose bei paukštienoje. Neužkrečiamųjų ligų katedroje sužinosite, ar gyvūnus galima gydyti lazerio šviesa.

(21 iš 21)

12.09.2013

Kaunas

37  Ekskursija į KTU Kuro degimo procesų laboratoriją – doc. Antanas Rimantas Sudintas – 14 val. KTU II rūmų 104 kamb. R 

Kuro degimo procesų laboratorijoje bus  pademonstruoti įvairių kuro rūšių deginimo (skystojo ir kietojo biokuro) katilai, jų paleidimas, veikimas, deginimo proceso palaikymas, degimo produktų (dūmų) analizė, kuri yra svarbi, siekiant suprasti, kokius teršalus išmeta kurą deginantys katilai. Paaiškinsime šiltnamio efektą, kovą su juo bei kitus įdomius dalykus.

(10 iš 10)

38  Ekskursija į KTU kuro tyrimų laboratoriją - doc. Antanas Rimantas Sudintas – 15 val. KTU II rūmų 210 - 211 kamb. R

Kuro tyrimų laboratorijoje pademonstruosime skystojo ir dujinio kuro (benzino, dyzelino, gamtinių dujų) energetinių savybių tyrimų prietaisus, kuro bandymus. 

(10 iš 10)

39  Ekskursija į K. Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratoriją – doc. Paulius Griškevičius – 13 val. KTU II rūmų 111 kamb. R  

Laboratorija skirta medžiagų ir konstrukcijų stipruminėms bei deformacinėms savybėms tirti. Ekskursijos metu pademonstruosime pagrindinių medžiagų mechaninių savybių nustatymą jas tempiant, gniuždant, sukant. Paaiškinsime, kokios savybės ir kaip veikia medžiagos stiprumą, standumą.

(20 iš 20)

40  Ekskursija į Kauno apskrities Priešgaisrinę gelbėjimo valdybą - 10.30 val. ir 13.30 val. Kauno apskrities Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. R 

Ekskursijos metu sužinosite apie ugniagesių gelbėtojų darbą, susipažinsite su pirminėmis gaisrų gesinimo priemonėmis bei specialia gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technika. Sužinosite, kaip elgtis kilus gaisrui, apsaugoti save ir kitus.

(50 iš 50)

13.09.2013

Kaunas

TARPTAUTINĖ MOKSLO MUGĖ (Kaunas)

 

Nuo 11 iki 18 val. renginiai, mokslo eksperimentai, demonstracijos įvairiuose KTU fakultetuose ir aikštėje prie KTU Elektronikos rūmų.

 

KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50) 

 

41  „Juodai baltas marketingas. Spalvas renkiesi Tu!“ - lekt. Indrė Jucaitytė - 10 val. 101 aud.  R        

Paskaitos metu klausytojai žaismingai supažindinami su pagrindiniais marketingo principais bei šių principų atspindžiu kasdieniame gyvenime. Taip pat su vartotojo poreikių tenkinimo bei rinkos aprėpimo galimybėmis, naudojant šiuolaikines marketingo priemones.

(103 iš 103)

42  „(Ne)(pa)prastoji ekonomika“ - prof. Andrius Guzavičius - 10 val. 102 aud. R   

Paskaitos metu supažindinama su ekonominių procesų modeliavimu bei elgsenos ekonomika, aiškinamasi, kas yra įgimtas bei įgytas verslumas, supažindinama su ekonomika ir finansų rinkomis bei institucine ekonomika, lobizmo ekonomika.

(91 iš 91)

43  „Lietuvos mokslas ir pramonė krašto apsaugai: problemos ir galimybės“ - prof. Algimantas Fedaravičius - 10 val. 103 aud. R

 

Registracija vyksta į 10 val. renginį.
(52 iš 180)

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

44  „Kur tie ateiviai?“ – prof. Vladas Vansevičius – 11.30 val. 101 aud. R 

Vis sparčiau plečiasi mūsų aprėpiami horizontai. Vis daugiau atrandama planetų, skriejančių apie kitas žvaigždes, vis labiau stebina jų įvairovė ir aiškėja, jog Visatoje turėtų gyventi daugiau protingų būtybių. Aplink Žemę turi knibždėte knibždėti kolumbų - magelanų laivai, tačiau kol kas nėra patikimų įrodymų, kad jie čia buvo ar yra. Tai kur gi jie?

(182 iš 182)

45  „Kokių specialistų paklausa augo net krizės metu?“- lekt. Lina Klovienė, asist. Rūta Adlytė, asist. Sima Jegelevičiūtė, asist. Viktorija Varaniūtė  - 11.30 val. 102 aud. R 

Kiekvienas mūsų siekia įgyti specialybę, kuri jam taip patiktų, kad kiekviena darbo diena būtų lyg šventė. Taip pat, aišku, norima užsitikrinti stabilią darbinę ir finansinę padėtį. Natūralu, kad mus kamuoja klausimai – kokią specialybę pasirinkti ir ar ji bus tinkama? Ar yra specialistų, kurių paklausa auga net krizės metu?  Atsakymus į tai sužinosite susitikime, kuriame, pateikiant praktinius pavyzdžius, atskleidžiamos apskaitos specialistui reikalingos savybės bei šios specialybės populiarumas.

(60 iš 60)

46  „Emocijos prieš racionalumą“ - dokt. Eglė Vaičiukynaitė  - 11.30 val. 103 aud.  R 

Pasauliniai pardavimai virtualioje aplinkoje (toliau - VA) nuolat auga, didėja socialinių tinklų įtaka, todėl įmonės vis aktyviau plėtoja savo veiklą internete. Vartotojas taip pat įsitraukia į VA, perkeldamas į ją savo laisvalaikio, pirkimo ir kitą veiklą. Tyrimais nustatyta, kad du trečdalius pirkimų tradicinėje parduotuvėje lemia parduotuvės aplinka, kuri veikia vartotojo emocijas ir elgseną. Rezultatai patvirtina, kad teigiamos emocijos lemia vartotojo sprendimą pirkti, daro įtaką parduotuvėje praleistam laikui ir išleidžiamam pinigų kiekiui, didina pasitenkinimą, lojalumą, o neigiamos emocijos veikia priešingai. 

           Emocijų poveikis vartotojo elgsenai VA nagrinėtas mažai ir fragmentiškai. Kuriant svetaines, įmonėms svarbu atsižvelgti į emocinio poveikio galimybes, nes VA skiriasi nuo tradicinės aplinkos. Paskaitos metu sužinosite, kokį vaidmenį atlieka emocijos, priimant sprendimus, kaip svetainės elementai veikia vartotojų emocijas ir jų elgseną VA.

(180 iš 180)

47  „Finansai - pinigų valdymo menas: kur dingsta pinigai?" – Lekt. Jurgita Stankevičienė (moksleiviams iki 8 klasės) - 13 val. 101 aud. R 

Pajamos dažniausiai yra fiksuotos, o išlaidos – ne. Pajamos ribotos, o mūsų norai ir poreikiai – beribiai. Pajamos dažniausiai gaunamos kartą ar du per mėnesį, o išlaidas patiriame kasdien ir nevienodais dydžiais. Kiekvienam, norinčiam efektyviai valdyti savo finansus, reikėtų prisiminti, kad pinigai neskrenda, nekrenta, neatsiranda ir nedingsta: juos uždirbame ir išleidžiame mes patys! Paskaitos metu kartu pamėginsime rasti spragas, pro kurias „išbyra“ pinigai, ir aptarsime, kaip jas užkaišyti.

(60 iš 60)

48  „Finansai - pinigų valdymo menas: kur dėti pinigus?"doc. dr. Rasa Norvaišienė (9 - 12 klasių moksleiviams)  - 13 val. 102 aud. R 

Ką daryti su pinigais? Juk mūsų poreikiai tokie skirtingi. Vieniems svarbiausia saugumas, todėl jiems užtenka ir „žvirblio rankoje“, tuo tarpu kiti vardan „briedžio girioje“ sutinka žaisti „va bank“. Paskaitos metu aptarsime, kur galima investuoti turimus pinigus (atsižvelgiant į lėšų dydį, investavimo laikotarpį ir tikslus), ir kokią riziką teks prisiimti, norint uždirbti.

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(32 iš 61)

49  „Intelektinė nuosavybė: už ką mes mokame?“ - doc. Kęstutis Duoba - 13 val. 103 aud. R          

Ekonominio žaidimo metu išsiaiškinsime, kas yra intelektinė nuosavybė, kokią pridėtinę vertę vartotojui kuria patentuoti ar nepatentuoti inovatyvūs sprendimai. Seminaras leis suvokti, kaip įvertinti rinkai siūlomą intelektinį produktą ir kodėl vartotojai turi daugiau mokėti už inovatyvų sprendimą.

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(32 iš 60)

50  „Velomobiliai – darnaus  transporto idėjos realizavimas“ - dr. Vytautas Dovydėnas - 12 val.  513 aud.R

(30 iš 30)

51  „Nustebk  ir susidomėk!“- Arturas Gavėnas - 14 val. 513 aud. (Paskaita 5-10 metų lankytojams). R  

Paskaitos metu ieškosime atsakymų į klausimus: kada tampame mokslininkais, kuo išsiskiria genijai, nuo ko prasideda mokslas ir kt. Savo akimis pamatysite, kaip sustoja besisukantis dailiojo čiuožimo šokėjas. Kaip pristabdomas krintantis kūnas jo neliečiant ir ką gali besisukantis ratas. Kaip lengviau pereiti lyną, valdyti ugnį ir kt.

(30 iš 30)

KTU Moksleivių laboratorijoje (Studentų g. 63 a)

 

52  Laboratorinių eksperimentų programa ,,KTU virtuvėje: tarp ugnies ir ledo” - KTU sustiprintų studijų grupės studentai - 10 val., 12 val.  ir 14 val. R 

KTU Sustiprintų studijų grupės studentai parengė programą, kurioje bus bandoma pažvelgti į įprastą namų virtuvę studentų – ,,sunkiųjų mokslų” atstovų akimis. Kaip išsikepti kiaušinienę, kaip pasigaminti ledus, suplauti ir išdezinfekuoti indus? Šioms ir kitoms problemoms spręsti pasiūlysime išskirtinius ir nenuobodžius metodus.

(90 iš 90)

Dizaino ir technologijų fakultete (Studentų g. 56) 

 

53  „Tai ta vieta... Step in“ – prof. Eugenija Strazdienė, dr. Erika Adomavičiūtė, dr. Jurgita Domskienė, doc. Vaida Dobilaitė, dr. Virginija Sacevičienė, doc. Ada Gulbinienė, dr. Daiva Milašienė,  doc. Kristina Žukienė, asist. Nijolė Buškuvienė,  dr. Žaneta Rukuižienė, doc. Kęstutis Grabauskas, doc. Audronė Ragaišienė,  dr. Vaidas Bivainis, lekt. Ingrida Andriukaitienė, doc. Vilija Pranckevičienė, doc.  Inga Juodeikienė, lekt. Darius Minelga, doc. Darius Albrektas, doc. Antanas Baltrušaitis, stud. Agnė Matusevičiūtė,  stud. Erika Paltanavičiūtė, stud.  Agnė Andrikytė, stud. Roberta Bulaitytė  - 11 - 16 val. Dizaino ir technologijų fakultete  

Tai netradicinių, gyvų eksperimentų erdvė. Geriausių studentų darbų paroda. Diskusijos ir žaidimai su mados, žiniasklaidos ir reklamos, tekstilės, odos ir plastikų, medienos ir baldų profesionalais bei studentais.

54  „Nuo kokių pavojų gali apsaugoti drabužiai“ – dr. Diana Grinevičiūtė, dr. Lina Valasevičiūtė, dr. Laimutė Stygienė  (Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės institutas) - 11 - 16 val.  Dizaino ir technologijų fakultete.

Pažintis su drabužiais, apsaugančiais nuo kulkų, ugnies ir karščio, lietaus ir vėjo, sukurtais Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės institute. Sužinosite, kokie jie turi būti, kad žmogus jaustųsi ir saugiai, ir patogiai. Parodysime šiuos gaminius „gyvai“. 

55  „Vintažas virtualiai. Ką gali skaitmeninės technologijos“ - prof. Eugenija Strazdienė, doc. Kristina Ancutienė, dizaineris Kęstutis Lekeckas - 11 val.  Dizaino ir technologijų fakulteto 409 aud. R 

Vintažas – nuostabioji praeities mada. Kodėl vintažiniais drabužiais rengiamės šiandieniniame kibernetiniame pasaulyje? Ar ne ironiška, kad praeities lobių ieškome tarpinėje stotelėje pakeliui į ateitį – internete? Kodėl ketvirtojo ar penktojo dešimtmečio mados vaizdai puošia mūsų kompiuterių ekranus? Kokias elegancijos  paslaptis atskeidžia senieji madų žurnalai ir jų iškarpos? Kaip popieriniai brėžiniai tampa kompiuterinės grafikos elementais, o žymiųjų dizainerių eskizai – 3D objektais? Ateik ir pamatyk save, kokios nesitikėjai – virtualią, apsirengusią praėjusio šimtmečio vidurio žavingą paltelį ar neįtikėtino kirpimo suknelę. Atrask save, vienu klavišo paspaudimu keisdama spalvų derinius ir audinius. Sukurk savo unikalų įvaizdį iš praeities!

(20 iš 20)

56  „Žmogaus aura. Mitai ir realybė” - doc. Artūras Dabkevičius - 11 val.  Dizaino ir technologijų fakulteto 174 aud. R  

Ar galima, naudojant šiuolaikines technologijas, užfiksuoti subtilius energinius laukus, kuriuos spinduliuoja žmogus – vadinamąją aurą ar biolauką? Kokią objektyvią informaciją galima gauti, tiriant žmogaus aurą? Ar tiesa, kad visų negalavimų ir ligų užuomazgos slypi joje? Kaip vartotojiškas gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, emocinė būsena, psichosocialinė aplinka, stresas ir kiti veiksniai įtakoja mūsų subtilias struktūras? Kviečiame visus besidominčius ir ypač – skeptikus.

(207 iš 207)

57  „Nuo aukso pjūvio gamtos formose iki dizaino“ - doc. Gintaras Pankevičius - 11.30 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R

Gamtos formų struktūros ypatumų taikymas. Stilizavimas, kompozicija, estetika, projektavimas.

Registracija vyksta į 11:30 val. renginį.
(119 iš 150)

58  „Inovatyvios ir netradicinės siuvinėjimo technologijos“ – doc. Milda Jucienė, dokt. Svetlana Radavičienė - 12 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 212 aud. R 

Šiuolaikinės siuvinėjimo technologijos naudojamos ne tik aprangos ar interjero tekstilės dekoravimui, originalaus dizaino dekoro elementų gamybai. Ar žinote, kad ir popierius, kiaušinio lukštas, namų apyvokos daiktai, net automobilio kėbulas gali būti siuvinėjamas? Pramoninio siuvinėjimo technologijos leidžia apsaugai skirtus elementus integruoti į įvairius gaminius: specialūs tamsoje šviečiantys siūlai ne tik puošia drabužį, bet ir apsaugo tamsoje.

(20 iš 20)

59  „Pažintis su elektronine tekstile“ – doc. Julija Baltušnikaitė - 12 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 314 aud. R

Derinant tekstilines medžiagas su minkštais elektroniniais jutikliais, gimsta realią paskirtį kasdieniame gyvenime turintys daiktai, kurie tarsi atgyja, suteikia atsaką, prisitaiko, keičia pavidalą ir save taiso. Tuo pačiu išplečiamos tekstilės kaip objekto bei kūrėjo vaizduotės funkcinės galimybės.

(20 iš 20)

60  „Ateities apdaila šiandien” – doc. Kristina Ukvalbergienė - 12.30 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R 

Kaip apsaugoti medienos gaminius nuo žalingo saulės ir drėgmės poveikio, kad jie kuo ilgiau nekeistų savo spalvos ir būtų ilgaamžiškesni? Kaip apdoroti medienos gaminį, kad jis atrodytų kelių šimtų metų senumo? Kaip atspausdinti brangių medienos rūšių tekstūrą ant pigesnės medienos? Kur medienos apdailos pramonėje naudojami UV šviestukai, plazma ir nanodalelės? Paskaitos metu bus kalbama apie novatoriškas technologijas, taikomas medienos apdailoje.

Registracija vyksta į 12:30 val. renginį.
(56 iš 150)

61  „Mazgas: nuo trimatės Euklido erdvės iki mados podiumo“ - prof. Eugenija Strazdienė - 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 174 aud. R

Kas ir kodėl surišama? Mazgo magija. Mazgo teorija.  Mazgo istorija. Keltiškų ir kiniškų mazgų filosofija. Saliamono ir Gordijaus mazgai. Žvejų, jūreivių, alpinistų ir skautų mazgai. Mazgai mene, interjere, kulinarijoje ir madoje.  Praktiniai mazgų rišimo užsiėmimai.

(25 iš 25)

62  „Didžiausios pasaulyje katastrofos“ - prof. Edmundas Kibirkštis  - 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R

Paskaita apie lėktuvų, laivų ir kt. objektų katastrofas, įvykusias pasaulyje per pastaruosius 200 metų. Techninių objektų patikimumas. Kiek transporto objektai saugūs? Ar galima išvengti avarijų?

(155 iš 155)

63  „Hi-tech“ pirštinės“ – doc. Virginijus Urbelis - 13.30 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R

Daugeliui pirštinės – tai kasdieninis ir labai įprastas aksesuaras, kurio pagrindinė paskirtis - apsaugoti rankas nuo šalčio. Šiuolaikinės apdirbimo ir dizaino technologijos, naujos kartos medžiagos leidžia gaminti unikalias pirštines, kurių savybės stebina: jos rankas saugo nuo smūgių, dūrių ir prapjovimo, ugnies ir išlieka gražios, patogios, leidžiančios odai kvėpuoti. Paskaitos metu galėsite išbandyti įvairios paskirties pirštines ir sužinoti, kiek vienoje komandoje skirtingų sričių mokslininkų ir specialistų (dizainerių, technologų, konstruktorių) dirba jas kuriant.

(150 iš 150)

64  „Sveika eisena - civilizacijos siekiamybė“ – doc.  Ada Gulbinienė - 14 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R

Žmogaus pėda – unikalus 4 milijonų metų evoliucijos rezultatas.  Tačiau, apavus pėdą batais, mes apribojome jos anatomines funkcijas, pridėdami pėdai papildomas apkrovas ir sunaikindami jos natūralų grožį. Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes tirti, tobulinti apavą ir užtikrinti sveiką ir gražią eiseną. 

Registracija vyksta į 14 val. renginį.
(48 iš 150)

65  „Medicina ir tekstilė. Kas jas sieja?“ – dr. Erika Adomavičiūtė, doc. Vaida Jonaitienė, prof. Sigitas Stanys - 14.30 val. Dizaino ir technologijų fakulteto 156 aud. R

Medicininė tekstilė - viena iš sparčiausiai besivystančių techninės tekstilės sričių. Platų tekstilės panaudojimą medicinoje nulemia labai didelės šių medžiagų galimybės. Paskaitos metu bus pasakojama, kaip ir kodėl tekstilės gaminiai padeda funkcionuoti žmogaus organizmui. Kokie chirurginiai implantai gaminami iš tekstilės medžiagų.

Registracija vyksta į 14:30 val. renginį.
(67 iš 150)

Cheminės technologijos fakultete ( Radvilėnų pl.19) 

 

66  „Chemijos pramonėje vykstantys procesai, bei jų valdymo ypatybės“ – dr. Anatolijus Eisinas,  doc. Irmantas Barauskas  - 10 val.  Cheminės technologijos fakulteto 159 laboratorijoje. R 

Šiuolaikinė chemijos inžinerija nagrinėja įvairių rūgščių, šarmų, druskų, trąšų, maisto produktų, statybinių medžiagų gamybą, taip pat naftos, akmens anglių ir kitų žaliavų perdirbimą. Nors chemijos pramonės produktai labai įvairūs, jų gamyboje naudojami tie patys procesai: skysčių arba dujų maišymas, šildymas, aušinimas ir kt.

(20 iš 20)

67  „Atliekų sąvartynai - naudingųjų iškasenų lobynai“ - prof. Gintaras Denafas - 12 val. Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 505 aud. R           

Ilgai atliekų šalinimas sąvartynuose buvo vienintelis atliekų tvarkymo sprendimas. Tačiau pastaraisiais metais išsivysčiusios šalys suvokė, kad kauptos atliekos iš tiesų yra žaliavos, kurias galima prikelti naujam gyvenimui, taupant gamtos resursus. Paskaitos-demonstracijos metu bus pateikiamos žinios apie šį metodą ir demonstruojami produktai, gauti iš sąvartynuose išgautų medžiagų.

(20 iš 20)

68  „Sveikas patalpų mikroklimatas - ką turi žinoti gyventojai?“ - dokt. Tadas Prasauskas - 11 val.   Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 331 lab. R             

Griežtėjantys reikalavimai energijos taupymui pastatuose sukuria naujų iššūkių oro kokybei namuose. Gyventojai pastebi, kad sandaresni langai sukuria tvankią aplinką. Kokie yra „sveiko“ pastato požymiai ir ką kiekvienas turime žinoti, kad kvėpuotumėme švariu oru?

(20 iš 20)

69  „Fotochromų sintezė ir spalvų generavimas panaudojant lazerį“ - dokt. Greta Ragaitė, dokt. Miglė Burinskaitė - 13 val. Cheminės technologijos fakultete, „A“ korpuso 314 lab. ir 123 lab. R

Visi dalyviai privalo turėti akinius nuo saulės (apsisaugoti nuo atsitiktinio lazerio spindulio atspindžio). Šio renginio metu susipažinsite su organinės sintezės laboratorija, kurioje sintetinami chameleoniniai junginiai - fotochrominės medžiagos. Tokius junginius paveikę ultravioletine spinduliuote, galime keisti jų spalvas, kurios vėl grįžta į pradinį būvį, nustojus veikti minėtai spinduliuotei. Laboratorijoje demonstruosime įvairius procesus, kurie naudojami, sintetinant junginius, ir nanosekundinį lazerį, kuriuo tiriami fotochrominiai junginiai.  

(15 iš 15)

Statybos ir architektūros fakultete (Studentų g. 48) 

 

70  Laboratorinis eksperimentas „Kodėl namus statome ne iš popieriaus?“ - dr. Algirdas Augonis - 11 val. Statybos ir architektūros fakulteto Medžiagų katedros korpuse (žiūrėti papildomas rodykles įėjus į  fakultetą). R

Laboratorinio metu dalyviai pamatys, kaip nustatomas įvairių statybinių medžiagų tankis bei stipruminės ir deformacinės savybės. Pastarosios bus gautos, naudojant kompiuterizuotą hidraulinį presą. Kompiuterio ekrane stebėsime medžiagų suirimą gniuždant ar lenkiant ir įtempių-deformacijų priklausomybę. Laboratorinio darbo metu dalyviams bus paaiškinta šių tyrimų ir nustatytų savybių svarba statyboje naudojamoms medžiagoms.

(25 iš 25)

71  „Statybinės mašinos: poliakalių evoliucija“ – lekt. Remigijus Lazauskas - 11 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 aud.  R

Nuo kokių mechanizmų prasidėjo pirmieji polinių pamatų įrengimai, kaip tie mechanizmai kito ir tobulėjo iki šių dienų.

Registracija vyksta į 11 val. renginį.
(20 iš 25)

72  „Betono paviršiaus kokybė. Kas tai?“ – dokt. Albertas Klovas - 12 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 aud. R

Paskaitos metu renginio dalyviai sužinos, kas yra betono paviršiaus kokybė. Kuo skiriasi įprastinis betono paviršius nuo architektūrinio betono paviršiaus. Stebėsime, kaip nufotografuotos monolitinės betono konstrukcijos paviršiaus defektai yra analizuojami, naudojant programą „Image J“.

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(0 iš 25)

73  „Ekologiški miestai“- dokt. Erika Brinkytė - 13 val. Statybos ir architektūros fakulteto 432 aud. R

Paskaitos metu klausytojams bus pateikta kompaktiško, ekologiško, vertikalios raiškos miesto koncepcija. Bus aptartos urbanistikos problemų aktualijos, urbanistinės plėtros poveikis aplinkai, paaiškinti darnių ir kompaktiškų miestų vystymosi principai, pateikti ekologiškų miestų pavyzdžiai.

(26 iš 26)

74  Piešimo ir kompozicijos pamoka -  doc. Rita Speičienė, lekt. Eimantas Narvydas - 11 val. ir 12 val. Statybos ir architektūros fakulteto 402 aud. R

Piešite Statybos ir architektūros fakulteto prof A. Žmuidzinavičiaus vardo piešimo auditorijoje. Piešiniu mėginsite perteikti vizualią informaciją apie supančius objektus ir aplinką. Atrasite išskirtinį meninį braižą. Nepamirškite pasiimti pieštukų!

(30 iš 30)

75  Laboratorinės įrangos demonstracija - dr. Andrius Jurelionis - 13 val. ir 15 val. Geoinžinerijos katedros laboratorijoje (Studentų g. 54). R

Laboratorijoje bus demonstruojami pastatų šildymo, vėdinimo, hidraulikos prietaisai ir stendai. 

Registracija vyksta į 15 val. renginį.
(36 iš 50)

Fundamentaliųjų mokslų fakultete (Studentų g. 50) 

(15 – 18 val. įėjimas be išankstinės registracijos)

 

Fundamentaliųjų mokslų fakultetas yra fizikos ir matematikos mokslų buveinė, kurioje mokoma ir dirbamas mokslinis darbas. Fizika ir matematika yra seniausios ir būtiniausios mokslo šakos kiekviename prestižiniame universitete.

 

76  Ekskursija į Fizikos katedros muziejų -  prof. Julius Dudonis ir doc. Rimgaudas Braždžiūnas - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 231aud. R 

Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros ištakos yra Lietuvos universiteto, įkurto 1922 m. vasario 16 d., Fizikos katedra. Per daugiau nei 90 metų Fizikos katedroje studijavo ir dirbo daug žymių fizikų. Tarp jų ir fizikos mokslo Lietuvoje pradininkai – prof. K. Baršauskas, prof. P. Brazdžiūnas, prof. A. Jucys ir kiti. 2010 m. įsteigtame Fizikos katedros muziejuje eksponuojami per 90 metų sukaupti  fizikos demonstracijoms  ir moksliniams tyrimams naudoti prietaisai, fizikos katedros darbuotojų parašytos monografijos ir vadovėliai. Lankytojai bus supažindinti su Fizikos katedros istorija ir muziejuje esančiais eksponatais.

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(88 iš 100)

77  „Pokalbis apie technologijas“ – prof. Giedrius Laukaitis – 11 - 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 243 aud. R

Šiuolaikinėse technologijose ypatinga svarba teikiama paviršiniams medžiagų sluoksniams. Katalitinį medžiagų aktyvumą, atsparumą korozijai, emisinę gebą ir kitas medžiagų bei struktūrų savybes dažnai lemia sluoksniai, kurių storis gali kisti nuo keleto iki tūkstančių monosluoksnių. Visa mikroelektronika – sritis, lemianti informacinių technologijų vystymosi spartą – grindžiama paviršinių reiškinių ir aukštųjų technologijų naudojimu. Todėl labai svarbu ištirti paviršinių sluoksnių sudėtį, reljefą, vyraujančius cheminius ryšius bei struktūrą. Tam naudojami fizikiniai analizės metodai. Juose ypatingas dėmesys skiriamas emisiniams paviršiaus analizės metodams, kurių veikimas remiasi kiekybine fotonais, elektronais ar jonais švitinamo kietojo kūno emituojamų dalelių ar spinduliuočių analize. 

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(33 iš 100)

78  „Naujų medžiagų kūrimas magnetroniniu metodu“ -  dokt. Vytautas Adomonis, mag. Julius Puodžiūnas - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 114 aud. R

Naujų medžiagų kūrimas ir jų savybių tyrimas - naujų technologijų vystymosi pagrindas. Aukštose temperatūrose prasideda dujų jonizacija – jonų susidarymas. Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Taip gaunama žemos temperatūros plazma. Galėsite stebėti, kaip naudojant plazmą vakuume auginamos plonos nanodangos. 

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(57 iš 100)

79  „Kaip gaminamos mikroschemos“ -  doc. Ramūnas Naujokaitis, mag. Erika Rajackaitė  -  11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 238 aud. R 

Integriniame grandyne (mikroschemoje) kelių dešimčių ar kelių šimtų kvadratinių milimetrų plote telpa nuo kelių dešimčių iki milijardų elementų. Kaip, taikant šiuolaikines technologijas, šis milžiniškas elementų kiekis formuojamas silicio plokštelėje?

Registracija vyksta į 15 val. renginį.
(81 iš 100)

80  „Medžiagų spektrometriniai tyrimai“ -  doc.  Aleksandras Iljinas, Lina Grinevičiūtė, Irma Rajackaitė - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 122 aud. R

Visas medžiagas galima suskirstyti į skaidrias ir neskaidrias regimajai šviesai. Išmatavus skaidrių medžiagų šviesos pralaidumo spektrą arba neskaidrių medžiagų atspindžio spektrą, galima gauti daug informacijos apie medžiagą ir jos savybes. Kviečiame pažiūrėti, kaip tai atliekama.  

(100 iš 100)

81  „Šiuolaikinis optinis mikroskopas“ - doc. Judita Puišo, doc. Leonas Jakevičius - 11 – 18 val.  Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 124 aud. R

Paviršiaus reljefo tyrimams naudojami ir optiniai mikroskopai. Visa tiesa apie jų sandarą, veikimą, matavimo galimybes.

Registracija vyksta į 14 val. renginį.
(74 iš 100)

82  „Optika vakar ir šiandien“ -  doc. Liudvikas Augulis - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 260 aud. R

Optika [gr. optos – regimas] – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos prigimtį, sklidimą ir sąveiką su medžiaga. Šis mokslas yra vienas seniausių, labai susijęs su praktikos poreikiais. Iki XVIII a. pabaigos buvo tiriama tik regimoji šviesa. Dabar optika veržiasi į informatiką, metrologiją, aukštąsias technologijas. Todėl turime gerai suprasti ir žinoti kaip veikia tie aparatai, kurie šviečia, naudoja, o gal registruoja ir matuoja šviesos energiją.

Registracija vyksta į 11 val. renginį.
(34 iš 100)

83  „Mokomoji optinė spektroskopija“ - doc. Jurgita Čyvienė, vyr. lab. Kristina Barauskaitė, lab. Zenonas Šleinius - 11- 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 247 aud. R

Tiriamo objekto cheminei sudėčiai, temperatūrai ir greičiui nustatyti plačiai naudojama optinė spektroskopija. Objektas tampa matomu, kai spinduliuoja arba atspindi fotonus. Žmogaus akis priima skirtingų bangos ilgių buvimą kaip skirtingas spalvas. Naudojant prietaisą, vadinamą spektrometru, šviesa gali būti tiksliai ištirta. Mokomosiose fizikos laboratorijoje galima ne tik stebėti optikos reiškinius: interferenciją, difrakciją, dispersiją, optinius spektrus, bet ir išmatuoti būdingus fizikinius dydžius, taip pat šviesos bangos ilgį. 

(100 iš 100)

84  „Rentgeno struktūrinė analizė“ -  doc. Aleksandras Iljinas, dokt. Rita Plaipaitė-Nalivaiko, lekt. Tomas Tamulevičius - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 121 aud. R

Rentgeno spinduliai itin svarbūs fizikoje, tiriant medžiagų struktūras. Naudojant difrakcijos metodą, identifikuojamos kristalinės medžiagos ir nustatoma jų struktūra. Susipažinkime su tuo metodu ir matavimo rezultatais.

(100 iš 100)

85  „Jonizuojančioji spinduliuotė medicinoje“ – prof.  Diana Adlienė - 11 – 18 val.  Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 251 aud. R

Medicina yra viena iš sričių, kur jonizuojančioji (įskaitant ir radioaktyviąją) spinduliuotė yra naudojama įvairiems susirgimams diagnozuoti ir gydyti. Spinduliuotės poveikis gyvam organizmui paprastai vertinamas pagal audinyje ar vėžiniame darinyje sugertosios energijos kiekį – apšvitos dozę. Teisingai parinkus apšvitos dozę, galima padėti vėžiu sergantiems žmonėms. Dozių parinkimas, optimizavimas, registravimo ir analizės metodai, apsauga nuo apšvitos yra pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sprendžia KTU Fizikos katedros ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto ir Onkologijos ligoninės mokslininkai. 

(100 iš 100)

86  „Įdomieji fizikiniai matavimai“  -  lab. ved. Dalia Bareišienė, Inesa Petruškaitė, Ugnė Zasčižinskaitė, Justas Jurkūnas, Jonas Skirmuntas, Jurgita Arnastauskaitė, Laima Jancaitė  11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 263 aud. R

Elektrostatinio lauko pasiskirstymas, medžiagų lydymosi ypatybės, skysčių paviršiaus įtempimas, Žemės magnetinis laukas, energijų virsmai, stygos virpėjimo dėsningumai ir t.t. Daug įdomių dydžių ir reiškinių galima ne tik stebėti, bet ir juos pamatuoti. 

(112 iš 112)

87  „Ramano spektroskopija“ - doc.  Živilė Rutkūnienė, doc. Liutauras Marcinauskas, doc. Virgilijus Minialga, lekt. Asta Tamulevičienė, dokt. Vitalijus Virbickas - 11 – 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 124 aud. R  

Ramano sklaida - tai monochromatinės šviesos išsklaidymas medžiagoje, kurio metu pakinta šviesos dažnis. Išsklaidytos šviesos spektre atsiranda naujų dažnių spektro linijų. Ramano sklaidos spektrų analizė naudojama kokybiniam ir kiekybiniam sudėtingų mišinių struktūros tyrimui. Kaip susidaro spektrai, kaip jie nagrinėjami, pamatysite ekspozicijoje.

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(21 iš 100)

88  Laboratorinių tyrimų programa - 11- 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 250 aud. R

 

„Kaip aptinkamos dalelės. Geigerio ir Miulerio skaitikliai“ - mag. Evelina Jaselskytė, Ignas Trepkus, Alvita Žabaitė.

Populiariausi radioaktyviosios spinduliuotės detektoriai yra Geigerio ir Miulerio skaitikliai. Juose vyksta įdomūs fizikiniai procesai. Mažo spindulio anodo aplinkoje susikuria toks stiprus elektrinis laukas, kad jo įgreitinti elektronai patys ima jonizuoti kitus atomus. Dėl susidarančios elektronų lavinos šie skaitikliai gerai tinka dalelėms skaičiuoti, nes kiekviena jų sukelia vienodai didelį išėjimo impulsą. Kaip nustatoma skaitiklių darbo įtampa ir kitos charakteristikos, patirsite atlikdami matavimus.

 

„Dalelių energijos virsmai. Scintiliaciniai detektoriai“  - mag. Mažena Maciusovič, Domijonas Gedaminskas, Mindaugas Meškevičius.

Geigerio ir Miulerio skaitikliai yra puikus instrumentas dalelėms skaičiuoti, tačiau dalelių energijai matuoti dažniausiai naudojami scintiliaciniai detektoriai. Patekusi į detektorių dalelė, sukelia jo kristale scintiliaciją (šviesos blyksnį), kuris registruojamas fotoelektroniniu daugintuvu. Kuo didesnė dalelės energija, tuo ryškesnis šviesos blyksnis ir tuo didesnis išėjimo įtampos impulsas. Taigi, išėjimo įtampos impulso aukštis yra proporcingas dalelės arba fotono energijai. Dėl gama kvantų sklaidos (Komptono efekto) ir elektrono bei pozitrono porų susidarymo detektoriuje atsiranda daugiau įvairaus dydžio įtampos impulsų negu skleidžia radioaktyvusis šaltinis. Tuo įsitikinsite tirdami impulsus oscilografo ekrane.

 

„Kaip matuojamas energetinis spektras. Scintiliaciniai spektrometrai“  -  mag. Viktorija Lukminaitė, Vainius Dauderys, Orinta Beinoraitė.

Įrenginiai, kurie patys analizuoja dalelių sukeltų impulsų dydžių pasiskirstymą, t.y. skaičiuoja kiek kokių impulsų patenka iš detektoriaus, vadinami spektro analizatoriais. Pagal išmatuotą dalelių skleidžiamą energetinį spektrą galima nustatyti, kokios radioaktyvios medžiagos yra tiriamame bandinyje, t.y. atpažinti radioaktyvius nuklidus.

 

„Ar toli nulekia beta dalelė. Kaip nustatoma beta dalelių energija“ -  mag. Kristina Repšė, Arminas Jatkauskas, Sivilė Čeponytė.

Kuo didesnę energiją turi iš skylančių branduolių išlėkusios dalelės, tuo storesnę kliūtį jos įveikia. Tai panaudojama beta dalelių didžiausiam lėkiui ir didžiausiai energijai nustatyti. Nustatykime dalelės didžiausią lėkį ir didžiausią energiją.

 

„Kas sudaro oro radioaktyvumą. Radono skilimo produktų tyrimas“ - mag. Andrius Tidikas, Matas Dumčius.

Visi Žemėje randami gamtiniai radionuklidai susidarė prieš keletą milijardų metų. Vienas iš gamtinių radionuklidų, kuris aptinkamas aplinkoje, yra radonas. Radonas ir jo radioaktyvieji skilimo produktai kvėpavimo metu patenka į plaučius. Matavimai tampa efektyvesni, kai matuojami oro filtre sukaupti radono skilimo produktai. Atlikime tokį eksperimentą.

 

„Radioaktyviojo skilimo fliuktuacijos“ -  Mantas Červokas, Juozas Žentelis.

Visus stebina radioaktyvių reiškinių atsitiktinis charakteris. Matuojant tą patį radioaktyvųjį šaltinį vienodą laiko tarpą, gaunami mažai pasikartojantys rezultatai. Patikrinkime, ar taip yra. Kaip tada įvertinami matavimo rezultatai ?

 

„TLD dozimetrai“ -  mag. Benas Urbonavičius 

Vertinant spinduliuotės poveikiui žmogui, naudojami įvairių rūšių dozimetrai. Jonizuojančios spinduliuotės dozimetriniams tikslams, ypač medicinoje, plačiai naudojami termoliuminescenciniai detektoriai (TLD). Susipažinkite su TLD įrenginio veikimu ir dozių matavimais.

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(40 iš 75)

89  ,,Fizika ir matematika, reiškiniai, modeliai ir technologijos" – 11 - 18 val. Fundamentaliųjų mokslų fakulteto II a. fojė.  

 

„Pabūkime tyrėjais. Funkcinių priklausomybių tyrimas“ -  Marius Miškinis, Arūnas Palekis, Liutauras Butkus.

 Fizikos laboratoriniai darbai apima daug įvairių temų iš visų fizikos mokslo sričių. Iš visų matavimų išsiskiria funkciniais ryšiais susijusios priklausomybės, kai keičiant vieną dydį, tam tikru dėsniu pasikeičia kitas dydis. Kitimo dėsnio nustatymas yra svarbus mokslo uždavinys. Įprasta fizikinių priklausomybių matavimų reikšmes surašyti į lenteles. Tačiau pati vaizdžiausia priklausomybės forma yra grafikas. Jį brėžiant būtina laikytis specialių taisyklių. Susipažinkime su jomis praktiškai.

 

„Nuo vaizdavimo iki formulės“ -  Gediminas Soliškis, Henrikas Pužas, Tautvydas Vaitiekūnas, Karolis Mikalauskas.

Pati trumpiausia išmatuotos priklausomybės išraiška yra formulė. Ją parašyti yra nesudėtinga, kai žinomas susijusių dydžių kitimo dėsnis.  Empirinės formulės nustatymas iš eksperimento metu išmatuotų duomenų yra vadinamas regresine analize. Panaudojant šį metodą, nubrėžiama tinkamiausia grafiko kreivė, kad atitiktų mažiausių kvadratų reikalavimus. Iš gautos formulės pastoviųjų nustatomos tiriamų fizikinių dydžių vidutinės reikšmės. Patikrinkime.

 

„Fizikiniai ir matematiniai paradoksai ir įdomybės“ -  doc. Alvydas Jotautis, doc. Romas Markauskas, doc. Ignas Požela, lekt. Kristina Lukoševičiūtė, Vincentas Mulevičius, asist. Rita Palivonaitė, Gabija Rutkūnaitė.

Nuo senovės graikų laikų yra žinomi vadinamieji paradokso uždaviniai, t.y. teiginiai ar teiginių grupės, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingi, tačiau iš tiesų yra prieštaringi. Dauguma paradoksų turi pripažintus sprendimus, tačiau kai kurie nepaklūsta aiškinimui. Pavyzdžiui, „ultravioletinė katastrofa“ fizikoje. Kitas pavyzdys: bėgiko  Achilo ir vėžlio paradoksas, kai loginiais samprotavimais parodoma, kad Achilas niekaip negalės aplenkti vėžlio. Festivalio dalyviai bus supažindinti su tokių uždavinių susikūrimo bei sprendimo istorijomis. Bus pademonstruoti įvairūs, jokiomis aksiomomis neišsprendžiami uždaviniai. Taip pat bus pasiūlyta visiems norintiems išmėginti savo jėgas ir loginį mąstymą sprendžiant Bertrano,  Mončio-Hulo, bei kitus įdomius, o kartais ir linksmus uždavinius, ieškant jų esminių trūkumų ir paaiškinimų.

 

„Dinaminė vizualinė kriptografija“ - prof. Minvydas Ragulskis,  doc. Algiment Aleksa, Raminta Rimkevičiūtė.

Kriptografija yra reikalingas ir be galo aktualus mokslas. Pats terminas apibrėžiamas kaip mokslas, tiriantis metodus, kaip informaciją užšifruoti ir iššifruoti. Viena iš kriptografijos mokslo šakų yra vizualinė kriptografija. Tai informacijos (paveikslų, tekstų ir pan.) kodavimo metodas, kuriame kodavimas atliekamas, naudojant kompiuterinę techniką, o dekodavimas vykdomas „plika“ žmogaus akimi, be jokių papildomų skaičiavimų. Klasikinė vizualinė kriptografija pradėta plėtoti 1994 metais. Dinaminės vizualinės kriptografijos pradžia galima laikyti 2009 metus, kuomet tokią vizualinės kriptografijos koncepciją pradėjo nagrinėti KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto, Matematinių ir skaitinių dinaminių sistemų tyrimų grupės mokslininkai.

 

„Kaip gaminama elektra. Elektros šaltinių savybės“ - mag. Andrius Tidikas, lekt. Darius Virbukas,  Mantas Butkus, Paulius Semėnas, Monika Šimaitytė, korporacijos ,,Tautito“ nariai.

Elektros energijai gauti naudojami įvairūs fizikiniai principai. Susipažinkime su jais ir su elektros srovės šaltiniais. Kai kurie skirti gauti tik trumpalaikę elektros srovę, o kiti sudaro bazinę elektros tiekimo dalį. Kai kurie tradiciniai, o kai kurie dar tobulinami mokslinėse laboratorijose. Kas yra elektros šaltinių sinchronizacija, kodėl vėjo jėgainių sparnai sukasi vienodu greičiu net ir be vėjo, kas yra ,,blokautas“, kaip gaunamas vandenilis. Panagrinėkime šaltinių savybes, jų veikimo principus ir galimą pažangą, pliusus ir minusus, mitus ir realybę.

 

„Metastabilių metalų hibridų pritaikymas vandenilio saugojimui“ – dokt. Rasa Žostautienė.

Pastebėta, jog vandenilį galima panaudoti kaip efektyvų energijos nešiklį ir atsinaujinantį energijos šaltinį. Didžiausias dėmesys yra skiriamas vandenilio kaupimui ir laikymui. Perspektyviausias vandenilio laikymo būdas - kietieji kūnai, chemiškai surišantys arba fiziškai adsorbuojantys vandenilį. Idealiai vandenilio laikymui skirta kieta medžiaga turėtų pasižymėti tokiomis charakteristikomis: didele vandenilio talpa, greita kinetika, atitinkama termodinamika, saugumu ir prieinama kaina. Tai pasiekiama, naudojant metastabilių metalų hidridus.

 

„Protoninio laidumo kuro elementai (PCFC)“  – lekt. Darius Virbukas, dokt. Kristina Bočkutė.

Protoninio laidumo kuro elementai dujų cheminę energiją tiesiogiai verčia į elektrinę energiją.Tai yra trijų aktyvių elementų sistema: anodo arba oro elektrodo, protoninio laidumo keraminio oksido elektrolito, katodo arba kuro elemento. Vandenilio protonai pereina katalizatorių  ir prie katodo reaguoja su deguonimi. Išsiskiria vanduo ir šiluma.

 

„Anglies monoksidas“ - Ieva Matulevičiūtė, Laura Navasaitytė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug mirčių yra siejama su apsinuodijimu smalkėmis (anglies monoksidu). Anglies monoksidas yra vienas iš nuodingiausių dedamųjų, atsirandančių degimo metu. Jis susidaro deginant bet kokias degiąsias medžiagas, tame tarpe ir biokurą. Anglies monoksido kiekis yra matuojamas specialiais prietaisais. Atlikime matavimus kartu.

 

„Anglies nanodariniai“ -  prof. Alfonsas Grigonis, dokt. Vinga Vinciūnaitė, dokt. Lina Vigricaitė.

XX amžiaus pabaigoje pradėta intensyviai sintetinti ir tirti anglies nanodarinius: grafeną (dvimatė vieno atominio sluoksnio grafito forma), iš grafeno galime sudaryti anglies nanovamzdelius bei fulerenus. Atskiras nanostruktūrų tipas yra deimanto tipo danga (amorfinis deimantas), grafito ir polimero tipo dangos. Visi šie nanodariniai taikomi elektronikoje, biomedicinoje, optikoje ir t.t.

 

„Kompiuterinis fizikinių procesų modeliavimas“ - prof. Arvaidas Galdikas,  dokt. Gediminas Kairaitis, dokt. Teresa Moskaliovienė, dokt. Vitalijus Virbickas.

Svarbią vietą medžiagų fizikoje užima plonos dangos. Jų pritaikymas atveria daug įvairių naujų galimybių šiuolaikinėse technologijose. Modeliavimas leidžia atskleisti ir paaiškinti tokių dangų sintezės metu vykstančius įvairius procesus, jų mechanizmus ir matematinį aprašymą, išskirti dominuojančius procesus.

 

„Matematika ir finansų rinkos“ -  doc. Eimutis Valakevičius,  asist. Mindaugas Šnipas.

Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja sudėtingus matematinius metodus: tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Investavimo mokslas moko sudaryti investicinį portfelį su kuo didesne tikėtina grąža ir kuo mažesne rizika.

 

„Branduoliniam reaktoriui 70 metų“ – lekt.  Gediminas Adlys.

Pirmajam branduoliniam reaktoriui ir branduolinei energetikai - jau 70 metų. 1942 metų gruodžio 2 dieną pirmą kartą buvo gauta grandininė branduolių dalijimosi reakcija ir išbandytas branduolinis reaktorius. Toks įrenginys, pavadintas pirmuoju Čikagos rentiniu arba katilu (angliškai – pile), buvo sudarytas iš urano ir grafito blokų. Dauguma darbų siejama su garsaus italų fiziko Enriko Fermio vardu. Tam pamatus padėjo moksliniai atradimai, įvertinti Nobelio premijomis. Apie visa tai ir apie pirmojo reaktoriaus konstravimą pakalbėsime prie demonstracinių stendų.

 

„Branduolinių reaktorių įvairovė. Visagino atominės elektrinės projektas“ - lekt. Gediminas Adlys, prof. Stasys Šinkūnas, VAE darbuotojai Viktorija Kulvelytė, Sigitas Baltuška, Andrius Jurkevičius, Fizikos ir branduolinės energetikos specialybių studentai.  Fundamentaliųjų mokslų fakultete, II aukštas. 

Pirmojo reaktoriaus paleidimo eksperimentas laikomas atominės eros pradžia. Nuo to laiko branduolinės technologijos pakilo į neregėtas aukštumas. Pasaulyje šiuo metu veikia 435 branduoliniai energetiniai reaktoriai, 67 yra statomi ir 167 planuojami (http://www.world-nuclear.org/info/). Branduolinius reaktorius stato arba planuoja statyti beveik visi mūsų kaimynai. Lietuva, Latvija, Estija kartu su japonais planuoja Visagino atominėje elektrinėje statyti moderniausią verdančiojo vandens reaktorių ABWR. Kokia jo sandara, kaip jis veikia, kokios jo saugos ypatybės sužinosite prie informacinio stendo. 

 

,,Kegumo hidroelektrinė – Latvijos energetikos pasididžiavimas” - Latvenergo koncerno Energetikos muziejaus vadovė Ina Lastovecka, bendradarbė Ginta Zālīte.

Ekspozicija pasakoja apie 20 amžiaus pirmos pusės didžiausio pramoninio objekto Baltijos šalyse statybą  ir veda žiūrovą į unikalią kelionę praeitin, kai Europos energetikoje pasirodė Latvijos flagmanas – Kegumo hidroelektrinė. Tai ir didžiausia inžinierinė techninė statyba pirmame Latvijos nepriklausomybės periode (1918-1940), ir valstybės bei tautos savimonės ir pasididžiavimo simbolis, parodantis Latvijos specialistų gebėjimą spręsti sudėtingus techninius klausimus. Tai taip pat ryškus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. 

Ekspozicija pasakoja ir apie Eduardo Krauco stiklo plokštelių negatyvų kolekciją ,,Kegumo hidroelektrinės statybos eiga 1936-1940”, kuri 2009 metais įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo Latvijos Nacionalinį registrą.

Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete (Studentų g. 50)

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

90  „Palydovinio ryšio sistema – tai galimybė TAU prisiliesti prie kosmoso!“ – dr. Stasys Kašėta, dr. Vitas Grimaila, dr. Saulius Japertas – 12 - 15 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto  441 kab. R

Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius į kosmoso erdvę. Dar šiemet planuojama paleisti į kosminę erdvę mini palydovą „LITSAT-1“, prie kurio kūrimo ir bandymų prisideda ir KTU atstovai. Palydovas atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius kosmoso sąlygomis.

         Kosmose esančius ryšio palydovus Lietuvos įmonės ir organizacijos naudoja jau seniai. KTU Telekomunikacijų katedra savo studentus moko projektuoti ir eksploatuoti palydovines ryšio sistemas. Telekomunikacijų katedra šiuo metu siūlo apžiūrėti 5,5 m skersmens palydovinio ryšio anteną bei susipažinti su veikiančia palydovinio ryšio sistema. Pasinaudodami ja telekomunikacijų specialybės studentai tiria palydovinio ryšio signalus, tyrimams taiko įvairius šių signalų analizės metodus, naudojasi per palydovus teikiamomis mokomosiomis programomis, tiria palydovinės navigacijos sistemų ypatybes. Ateik ir pamatyk palydovinio ryšio sistemą, kuri ilgą laiką buvo naudota tolimojo ryšio ir duomenų perdavimo poreikiams, o dabar ja naudojasi besimokantys studentai.

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(76 iš 120)

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

91  „Joninis variklis – tai galimybė TAU prisiliesti prie kosmoso!“ – dr. Pranas Kuzas - 11 - 15 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto 434 kab. R

Pastarųjų dešimtmečių mokslo pasiekimai sunkiai įsivaizduojami be kosmose atliekamų tyrimų. Kosmoso sąlygomis veikianti elektroninė įranga padeda atlikti sudėtingiausius matavimus, stebėti tolimas galaktikas, klausytis kosminių radijo bangų (gal pavyks išgirsti kitas civilizacijas?). Viena iš kosminių laivų judėjimo tarpplanetinėje erdvėje priemonių – joniniai varikliai. Skamba neįtikinamai? O kaip atrodo joninis variklis? Ar jį gali pasigaminti kiekvienas elektronikos inžinierius? O ką veikia elektronikos inžinierius?

Jei esi smalsus, ateik ir pamatyk savo akimis tikrą joninio variklio modelį. Sužinok, kodėl propeleris gali suktis ten, kur nėra nei oro nei vėjo. Pamatyk, nuo ko prasideda kiekvieno elektronikos įrenginio gyvenimas, sužinok, kaip sugeneruoti ultragarso bangas, kaip jas aptikti, ir dar daug kitų įdomių dalykų ten, kur mokosi būsimi elektronikos inžineriai. 

Registracija vyksta į 12 val. renginį.
(27 iš 80)

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

92  „KTU vardas garsės ir kosmose“ – prof. Arminas Ragauskas, dr. Vytautas Petkus, dr. Romanas Chomskis, dokt. Laimonas Bartušis, dr. Rolandas Žakelis11 - 15 val. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto 441 kab.  R

Daugiau nei šimtmetį viso pasaulio mokslininkus kamavusį galvosūkį, kurio neįveikė net galingoji ir turtingoji JAV kosminių tyrimų agentūra NASA, išsprendė lietuviai. Jų išradimai medikams padės išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių, o astronautams – atlikti ilgus kosminius skrydžius.

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(76 iš 80)

Mugės miestelis

 

Elektronikos rūmų kiemelyje

 

K1 - VšĮ „Mokslas ir menas“, Britų taryba Lietuvoje bei stalo žaidimai ir hobis D6” 

Po vienos didelės palapinės stogu jus svetingai priims trys draugai.

„Mokslas ir Menas": optinės iliuzijos, psichologijos stendai, mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science”, naujausias lietuviškas mokslinis bukazinas, video bei animacijos;

„D6”: loginį bei mokslinį mąstymą ugdantys stalo žaidimai;

Britų taryba Lietuvoje: mokslo komunikacijos projektas „Šlovės laboratorija“ (FameLab).

 

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

K2 - Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.

Saulės stebėjimai per teleskopą, supažindinimas su teleskopų tipais, jų konstrukcija.

Elektronikos rūmų I a. erdvėje

 

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

Salė - Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. R 

Lektorius Mindaugas Masaitis mugės dalyvius pakvies užsukti į mobilų planetariumą, kur jų lauks interaktyvi pažintis su Visata ir joje vykstančiais procesais. 

 

(100 iš 100)

P1 -  KTU Europos institutas.

Viktorina apie Europos sąjungą. Lietuva skaičiuoja metus Europos Sąjungoje (ES). Koks buvo mūsų šalies kelias į šią Europos šalių šeimą? Kokia yra toji bendruomenė? Kada susikūrė ES? Kokie buvo žymiausi ES iniciatoriai? Kur šios valstybių sąjungos sostinė? Koks himnas? Kokios institucijos ir kas jose atstovauja mūsų interesams? Pasitikrink savo žinias, dalyvauk klausimų viktorinoje apie Europos Sąjungą. Kviečia KTU Europos instituto bakalauro Europos studijų studentai. 

 

P2 - Šiaulių universiteto  Matematikos ir informatikos fakultetas.

Įdomūs filmukai apie skysčių savybes. Kiekvienam bus  leidžiama išbandyti neniutoninio skysčio galimybes. Sužinsite, ką matematikai įžvelgia tokiuose bandymuose. Mažiesiems lankytojams bus parodytas trumpas nuotaikingas eksperimentas su spalvotu neniutoniniu skysčiu, bus leista patiems su juo pažaisti.

 

P3 - KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas.

Bus demonstruojama programa  „Regionų ekonominis modeliavimas“. Verslininkai bei mokslininkai turi atsižvelgti į daugybės skirtingų rodiklių tendencijas. Naudojantis šia  programa, sprendimų priėmimas palengvėja, kadangi pateikiamas rezultatas išreiškiamas viena reikšme. Ši programa taip pat naudojama kaip strateginio planavimo priemonė, priimant sprendimus dėl regiono ar visos šalies regionų plėtros didinimo bei atliekant taikomų strategijų ar įgyvendinamų projektų efektyvumo analizę.

 

P4 – KTU Statybos ir architektūros  fakultetas.

„Termovizija". Stende bus įrengtas termovizijos prietaisas su ekranu, kuriame mugės dalyviai galės pamatyti savo kūno paviršiaus temperatūrinį vaizdą. Taip pat bus eksponuojamos termovizinės nuotraukos, pristatomos pastatų energinio naudingumo ir inžinerinių sistemų tyrimų aktualijos.

 

P5 -  LSMU MA Mikrobiologijos katedra.

„Nematomas mikroorganizmų pasaulis – matomas!“ - LSMU Mikrobiologijos katedros doc. Daiva Janulaitytė-Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, LSMU stud. Eligija Baltušytė, stud. Inga Verpečinskaitė, stud. Liucija Macidulskaitė, stud. Vytenė Kurtinaitytė, stud. Kipras Kvedarauskas.

Įžengę į šią palapinę, iš karto pasijusite nejaukiai dėl aplink jus knibždančių daugybės mikroorganizmų. Kai apsiprasite ir susipažinsite su jais iš arčiau, sužinosite, jog kiekvienas mikroorganizmas turi savo vardą, pasižymi savitu charakteriu ir yra gimęs ypatingai misijai - sukelti infekcines ligas arba apsaugoti žmoniją nuo ligų. Apžiūrinėdami vintažines Petri lėkšteles su juose augančiais mikroorganizmais ir senovinius mikroskopus, pasijusite tarsi patekę į Aleksandro Flemingo laboratoriją. Susipažinsite su mikrobiologijos mokslo raida, pažvelgsite ir į šių dienų mikrobiologijos laboratorijos užkulisius. Teisingai atsakę į dešimt klausimų apie mikroorganizmus, išeisite iš palapinės apdovanoti dovanėle. 

 

P6 - „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Savo stende mokslo mugėje pristatysime „Mobiliosios bioklasės“ naudojamą įrangą: visus norinčius mokysime dirbti su automatinėmis pipetėmis, centrifugomis, purtyklėmis, leisime išskirti DNR ir supažindinsime su DNR gryninimo metodais. Komanda dalinsis įspūdžiais iš mūsų išvykų ir atsakinės į visus rūpimus klausimus. Kiekvienas galės pasikviesti „Mobiliosios bioklasės“ komandą į savo mokyklą.

 

P7 - KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas.

Bus demonstruojami veikiantys studentų sukurti modeliai:  įrenginiai su magnetoreologiniu skysčiu, vandenilio gamybos stendas, pliūpsnio temperatūros nustatymas skystajam kurui, desublimacijos proceso demonstravimas (sauso ledo pagaminimas iš anglies dioksido).  

 

P8 - KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas.

„Judėk sveikai su matematika“ - doc. Algė Daunoravičienė, mag. Agnė Slapšinskaitė, dokt. Margarita Senkutė, prof. Zenonas Navickas, doc. Laimonas Šiupšinskas, prof. Alfonsas Vainoras, mag. Jovilė Grėbliauskaitė, mag. Tadas Telksnys, mag. Odeta Vaičiulytė, LSMU studentų Kineziterapijos būrelis.

Vertinant žmogaus sveikatą ir ją veikiant, nepakanka įprastų statistinės matematikos metodų. Reikia žmones vertinti ir individualiai, ir lokaliai, t.y. tam tikrose specialiose sąlygose. Vertinimuose vadovautis tik ,,vidurkiais” ar ,,dispersijomis” nepakanka, kai turime individualias, greitai besikeičiančias situacijas žmogaus organizme jam adaptuojantis. Nauji analizės metodai kuriami, intensyviai bendradarbiaujant KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetui ir LSMU Sporto institutui. Šie metodai leidžia padidinti žmogaus saugumą sportuojant ir palaikant gerą savijautą.

 

P9 - KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas.

„Riba tarp chaoso ir tvarkos“ -  asist. Mantas Landauskas.

Daug mus supančių reiškinių yra chaotiški, kai kurie jų tvarkingi. Riba tarp šių dviejų dalykų gali būti nusakoma matematiškai. Tvarką suprantame, tačiau kiek ir ką galime pasakyti apie chaosą? Ar galime jį valdyti? Ar jis gali būti naudingas?

 

„Kas žinoma apie Mandelbroto aibę?“ - prof. Jonas Valantinas.

 Mandelbroto aibė – fraktalas, priklausantis algebrinių fraktalų šeimai. Gana paprasta DS ,,aritmetika“ leidžia generuoti įspūdingo grožio taškų aibes.

 

P10 - KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas.

„Nematomos fizikinės jėgos“  - doc. Virgilijus Minialga, lab. Zenonas Šleinius.

Visada stebina erdvėje pakibę objektai. Dėl oro pagalvės,  magnetinės levitacijos, Lenco dėsnio, ar dėl superlaidumo efektų. Stebėkime ir supraskime. 

 

P11 - KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas .

„Termovizinės demonstracijos“ - mag. Dainius Bernatavičius, Vytenis Kalasauskas.

Visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, spinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonuosius elektromagnetinius spindulius. Kuo kūno paviršiaus temperatūra aukštesnė, tuo didesnis jo išskiriamas infraraudonųjų spindulių srauto tankis. Kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius registruojantys įrenginiai vadinami termovizoriais, o spindulių intensyvumo pasiskirstymo paviršiuje vaizdai - termogramomis. Termovizija plačiai naudojama įvairiose mokslo ir technikos srityse, nes matavimai atliekami per atstumą, vienu metu visoje plokštumoje ir realiu laiku. Įdomu turėti ir savo termovizinę nuotrauką. Ją galima nusiųsti elektroniniu paštu.

 

„Saulės sistemos kilmė ir egzoplanetos“ - doc. Vytautas Stankus, Edgaras Zaronskis.

Paskaitoje pristatoma Saulės sistemos kilmė ir evoliucija. Kodėl būtent tokios planetos egzistuoja Saulės sistemoje? Kaip jos susiformavo? Taip pat apžvelgsime kitų žvaigždžių sistemose atrandamas planetas. Paaiškinsime metodus, kuriuos naudojant randamos planetos ir nustatomos jų savybės. Kiek iš viso gali būti planetų? Kiek tokių planetų atrasta? Kokios tai sistemos ir planetos? Ar gali jose egzistuoti gyvybė? Kaip veikia teleskopas? Pažiūrėkime į žvaigždes arba kitą nutolusį objektą.

 

P12 - KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas.

„Įdarbinkime … tuštumą“ -  doc. Sigitas Joneliūnas

Vakuumas buityje dažnai suvokiamas kaip tuštuma, nors profesionalai taip vadina išretintų dujų būseną. Kas nori stebėti dideles jėgas, kuriamas mažos galios vakuuminio siurblio, sužinoti apie Magdeburgo pusrutulių bandymą, pasigrožėti išlydžiu įvairiose išretintose dujose spalvomis, kviečiame užsukti.

 

P13 - Mokslo centras ,,TechnoAnos rūsiai“. Ryga, Latvija.

,,Nuo meno iki mokslo‘‘ - Dace Balode, Alvis Balodis, Reinis Balodis. 

Šis centras jau 18 metų veikia Rygoje ir užima 350 m2 ekspozicijos plotą. Į Kauną atgabenta nedidelė nuolatinės ekspozicijos dalis, demonstruojanti meno, žaidimų, mokymo ir mokslo elementus.

 

P14 - KTU Studentų mokslinė draugija.

Kviečiame į fizikinių ir cheminių eksperimentų demonstracijas,  pritaikytas įvairaus amžiaus žiūrovų grupėms. Rodysime bandymus su skystu azotu, sausu ledu, ugnimi, slėgiu ir pan.

 

P15 - Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas.

Bus demonstruojamas mokslinis infraraudonosios „šviesos“ FT spektrometras, registruojami populiarių buitinių bandinių (Coca Cola, Coca Cola zero, aliejaus, vyno, žmogaus pirštų odos ir pan.) sugerties arba atspindžio spektrai. Taip pat išmoksite gėrimuose nustatyti saldiklių tipą ir koncentraciją.

 

P16 - KTU Gynybos technologijų institutas.

Bus demonstruojamas raketos maketas, KTU Gynybos technologijų instituto mokslo pasiekimai ir inovacijos.

 

P17 - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Bus demonstruojami surinkti bepiločiai lėktuvai. Taip pat per televizorių rodysime bepiločių lėktuvų filmuotą medžiagą ir kita.

 

Iš ciklo „Žvaigždės žiūri į mus“

P18 - Kauno technologijos universitetas, Lietuvos kosmoso asociacija, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas.

MISIJA LITUANICA 80. Pirmasis lietuviškas palydovas LitSat-1.Bus pristatytas pirmojo lietuviško nano palydovo modelis. Renginio svečiams dalinsime palydovo popierinius maketus. Taip pat projekto autoriai visiems susidomėjusiems kosmoso technologijomis pasakos apie Lietuvos vaidmenį šioje srityje. Bus renkami trys pirmieji lietuviški žodžiai, nuskambėsiantys kosmose. Stende demonstruosime filmukus apie šį unikalų projektą.

Elektronikos rūmų aikštelėje

 

E1 - Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pristatys modernią mobiliąją laboratoriją – tai viena iš šiuo metu vykdomo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimas ir ugdymo sistemos sukūrimas“ veiklų. Festivalio dalyviai galės susipažinti su didžiausia Baltijos šalyse laboratorija ant ratų. Joje gausu moderniausios mokslinės įrangos: tai mikroskopai, 3D staklės, robotai, lazerinė, astronominė ir kitokia įranga. Jau nuo rugsėjo keliones po šalies mokyklas pradėsianti laboratorija – ne tik edukacinė parodomoji klasė. Čia mokiniai galės išbandyti tyrėjo darbą – naudodamiesi moksliniais prietaisais, patys atlikti įvairių mokslo sričių eksperimentus.

 

E2 - Kauno apskrities PGV.

Ugniagesių programa „Darbas autoįvykiuose“: vaikams (apsirengimas, darbas su žarnomis taikant į taikinius, mazgų rišimas, gaisrinio automobilio apžiūrėjimas) ir suaugusiems (nedegaus audeklo panaudojimas, žvakė ir stiklinė, gesintuvų panaudojimas); dūmų jutiklių demonstravimas, telefonų nustatymas informacijai apie ekstremalius įvykius gauti. Gelbėtojai demonstruos, kaip gelbėjami žmonės  iš autoavarijas patyrusių automobilių.

Išmoksite naudotis gesintuvais; galėsite pabūti ugniagesio „kailyje“; pažvelgsite į Kauną iš 42 m aukščio; galėsite išmėginti gelbėjimo pagalvę; pajusite, ką reiškia patekti į dūmus gaisre; susipažinsite su gaisrinės įrangos naujovėmis; pamatysite ugniagesių operatyvumą autoįvykiuose ir t.t.

 

E3 - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Diržų prisisegimo ir automobilio apsivertimo stimuliatoriai. Šie įrenginiai imituoja auto įvykį, kurio metu automobilis atsitrenktų į kliūtį, važiuodamas 30 km/h greičiu. Galima įsitikinti, kad smūgis yra pakankamai stiprus, tad galime tik įsivaizduoti kas nutiktų, įvykus tikram autoįvykiui, kai automobilis lėktų 90 km/h greičiu ir atsitrenktų į medį, o jame sėdintys nesegėtų saugos diržų.

 

Palapinėse

 

A1, A2 - VDU Kauno botanikos sodas, Lietuvos biochemikų draugija.

Gamtos mokslų (fizikos, chemijos, biologijos) eksperimentų demonstracijos: mažasis botanikos sodas, mažasis zoologijos sodas, mikropasaulio gyventojai. „Lietuvos biochemikų draugijos“ eksperimentų programa „Biocheminiai nuotykiai“.

 

A3 - A6 – VU Gamtos mokslų fakulteto renginiai:

Kartografijos centras. Interaktyvaus teminio žemėlapio kūrimas pačių renginio dalyvių pasiūlyta tematika ir iš jų pateiktos informacijos. Žemėlapio kūrimo procesą dalyviai galėtų stebėti ekrane ir suvokti, kaip lengvai ir įdomiai kuriami žemėlapiai ir publikuojami internete.

Neurobiologijos ir biofizikos katedra. EEG, nervo sklidimo greitis, KMI matavimas.

Geologijos ir mineralogijos katedra. „Makro ir mikro pasaulis geologijoje“ - pavyzdžiai (vitrina) ir poliarizacinis mikroskopas, kuriuo demonstruojami šlifai.

Zoologijos katedra. ,,Gyvūnų vystymasis" - pavyzdžiai (vitrina) ir mikroskopas bei binokuliaras, kuriais galima apžiūrėti fiksuotą medžiagą.

Botanikos ir genetikos katedra. Paroda „Augalų ir grybų karalysčių paslaptys“.

Hidrologijos ir klimatologijos katedra:

1 Naujos meteorologinės ir hidrologinės aparatūros demonstravimas ir matavimų pristatymas.

2 Specialiai mokslo festivaliui sukurto trumpo filmuko apie mikroklimato, upių ir ežerų tyrimus bei matavimus, kurių parodos metu pavaizduoti negalėsime, demonstravimas parodos paviljone.

3 Teletiltas su Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba, kurio metu realiu laiku būtų demonstruojami meteorologinių prognozių skaitmeninių modelių išvesties duomenys, tiesioginiame eteryje bendraujama su budinčiais sinoptikais, išklausomi jų komentarai apie orų prognozavimo subtilybes, meteorologo darbą, studijas VU, atsakoma į parodos lankytojų klausimus.

4 Vandens tėkmių greičių matuoklių demonstravimas - konkursas mini baseine mugės lankytojams – „Kieno upė srauniausia?“. Lankytojai baseine irklu sukuria srovę, kuri matuojama specialiais hidrologiniais prietaisais.

 

A7 - A8 - Aleksandro Stulginskio universitetas.

Dalyviai bus supažindinami su įvairiomis žemdirbystės sistemomis: tiksliąja, organine, tausojamąja, intensyvia ir kt. Bus demonstruojama įranga, naudojama tiksliojoje žemdirbystėje: GPS, dirvožemio mėginių paėmimo sistema sumontuota ant keturračio su GPS, dirvos tyrimo infraraudonaisiais spinduliais įranga, programos skirtos tiksliam derliaus nuėmimui. Įranga, naudojama aerofotografavimui, hiperspektrinė kamera pesticidų likučių nustatymui. Demonstruosime vertikaliosios (urbanistinės) žemdirbystės metodu auginamus augalus, augalų herbarus, žemės ūkio ir piktžolių augalų bei sėklų kolekcijas. Surengsime liofilizuotų produktų ir sumuštinių su sėklomis degustaciją. Viktorinos: „Augalai – žmogaus draugai ar priešai?“, „Paragausi - neapsigausi“. Universiteto mokslininkai skaitys paskaitą apie žemdirbystės sistemų įvairovę.

 

A9 - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija.

Mes - už laimingus gyvūnus.

1. Augalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją arba gyvūniją ir pakenkti aplinkai. Invazinės rūšys kelia grėsmę biologinei įvairovei, todėl būtina kuo anksčiau nustatyti pavojų. Procese turi dalyvauti ir visuomenė (pranešimas su skaidrėmis).

2. Veterinarijos gydytojo konsultacija smulkiųjų gyvūnų auginimo, priežiūros, vakcinavimo klausimais

3. Šeškų auginimo ypatumai.

4. Viktorina mažiesiems.

5. Homeopatinių priemonių panaudojimas smulkiųjų gyvūnų gydyme.

 

A10 - A12 - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Svetainės ePolicija.lt pristatymas (kam skirta, kokios galimybės, kaip naudotis ir pan.); taip pat rodysime policijos reprezentacinį filmuką, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skaidres, animacinius policijos bičiulio Amsio patarimus ir kt.; demonstruosime kriminalisto lagaminėlį; mobilaus būrio patrulio aprangą ir spec. priemones; vaikams bus skirtas kinologo su tarnybiniu šunimi pasirodymas; pakviesime apžiūrėti policijos tarnybinį automobilį su hibridine pavara „Toyota Prius“ bei tarnybinį motociklą.

 

A13 - A14 - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

„Kaip valdyti laivą?“ - lankytojai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos stendo laivo navigaciniame treniruoklyje simuliatoriuje susipažins su realia jūrinio laivo įranga, jos valdymo galimybėmis. Patys pamėgins  valdyti ir įvesti įvairius laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose įvairiomis oro sąlygomis. Veiks fotografijų paroda „Būsimojo jūrininko praktika“, kuri supažindins su kranto žmonėms nežinoma ir nematoma jūrininko profesijos specifika.

 

A15 - A16 - Lenkijos Institutas Vilniuje pristato Varšuvos Koperniko Mokslo centrą.

Parodoje „Eksperimentuok!“ mokslas sujungtas su žaidimu, taip suteikiant galimybę netradiciškai, žaismingai  pagilinti savo fizikos, biologijos ar matematikos žinias. Eksponatai padeda paprastai paaiškinti mokslinius reiškinius, žadina vaizduotę, skatina atrasti ir pastebėti mokslą kasdieniame gyvenime.

Prie kiekvieno eksponato yra trumpas pristatomų procesų paaiškinimas. Papildomą informaciją teikia ir Mokslo centro darbuotojai. Parodoje galima ne tik pagilinti žinias, bet ir įdomiai praleisti laiką. Ji turėtų sudominti ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Eksponatai:

Pasitikrink savo atmintį – įrenginys, kurį sudaro šešios apšviestos lemputės ir elektroninis laikmatis. Užduotyje prašoma pakartoti lempučių - mygtukų įsijungimo tvarką. Kiekviename bandyme reikia pakartoti vis ilgesnę lempučių įsijungimo seką.

Reakcijos greitis – įrenginys, demonstruojantis judėjimo ir nervų sistemos sąveiką. Įrenginys fiksuoja tiriamojo reakcijos greitį į šviesos ir garso impulsus bei jų kombinacijas principu: signalas – atitinkamo mygtuko įjungimas.

Apgauk savo klausą – eksponatas, skaitomą tekstą ausinėse atkuriantis ne tuo pačiu metu, o su vėlavimu.

Įkalintas kamuolys – paplūdimio kamuolys laikosi pakibęs ore, pučiamas judančio oro srovės (srauto). Kamuolys, esantis oro srauto pakraštyje yra įtraukiamas gilyn, kadangi greitai judančio oro slėgis kamuolį veikia silpniau, nei nejudantis oras.

 

B1 - B2 - Karo paveldo centras.

Veiks istorinių ginklų bei leidinių parodos, istorinė foto ateljė, kur galėsite nusifotografuoti su istorine uniforma ir ginklu. Mugės dalyvius pakviesime į lauko virtuvę pasivaišinti kareiviškais patiekalais. Vyks istorinių dokumentinių filmų programa.

 

B3 - B4 - Kauno technikos kolegija.

Demonstruosime atsakymus į klausimus: ką reiškia mokėti važiuoti dviračiu? Ką darome, norėdami išlaikyti pusiausvyrą? Kas lemia dviračio stabilumą ir kt. Demonstruosime velomobilį.

 

B5 - UAB „Jana seta“.

SMART WORLD žaislų demonstracijos: radijo bangomis valdomi filmuojantys ir nefilmuojantys sraigtasparniai; žaislai, prietaisai ir konstruktoriai su Saulės energijos elementais; teleskopas, kuriuo bus galima stebėti aplinką; ekologiškų daržovių „atpažintojas“; mikroskopai su LED ekranu ir jų demonstravimas; chemijos laboratorija vaikams nuo 10 metų; kristalų auginimas; 3D dėlionės-pastatų maketai; konstruktorius-molekulės, virusai, DNR molekulė, kristalai; išmanusis plastilinas (Neoguma); knygos: „Lavinkite atmintį“, „Matematikos magija“, „Mažoji didžiųjų smegenų knyga“, „Kodai“, „Slaptosios Sovietinės NSO bylos“.

 

B6 – Lielvardės amatininkų centras.

„Etnografinės juostos kaip praktinė meditacija“ - Lilija Treimane, Sanita Kozuliņa, Lelde Lūse, Līga Jaujeniece.

Ekspozicija supažindina su senąja latvių etnografinių juostų gamybos technika. Ypatingą susidomėjimą kelia Lielvardės juostos. Lankytojai galės pabandyti nustatyti savo ženklą Lielvardės juostoje, sužinoti, kaip buvo gaminamos etnografinės juostos Latvijoje XII -XIX amžiais, kokie yra baltiški juostų ženklai ir jų prasmė. Kartu nagrinėsime etnografines juostas, kaip svarbios informacijos, dizaino ir praktinės meditacijos šaltinį mūsų laikų žmogui.

 

B7  - Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“.

„Kaip buvo renkami tekstai“ - Vytautas Andziulis, Birutė Andziulienė (spaustuvė ,,ab“), Karolina Vaičiūnaitė, dokt. Neringa Vaičiūnaitė, dr. Rolandas Žakelis, mg. Ina Pupkaitė, Gerutis Grybauskas (studentų korporacija ,,Tautito“).

XV amžiaus viduryje Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Jis naudojo rankinį raidžių liejimo prietaisą ir rankinį medinį spaustuvės atspaudų presą. Tai buvo iškiliosios spaudos pradžia.  Ji paspartino mokslinės minties plėtrą ir mokslo atradimų taikymą gyvenime. Kokie yra spausdinimo būdai, kas yra monotipas ir linotipas, klišės ir ofsetas, kaip buvo renkami tekstai? Galėsite surinkti žodžius iš atskirų raidžių ir juos atspausdinti.

 

C1  - Lietuvos zoologijos sodas.

Bus demonstruojami zoologijos sodo insektariumo gyventojai, kelios rūšys vabzdžių. Mugės lankytojai sužinos, kodėl jie auginami zoologijos sode. Surengsime edukacinę programą mažiesiems „Vabzdžių karalystė zoologijos sode“.  

 

C2 - C3  - Lietuvos jūrų muziejus.

Pažink paslaptingą vandenų pasaulį. Kūrybinės dirbtuvės „Laivai ir jūrininkai“; virvaknygių kūrimas (susipažinimas su jūrinių mazgų rišimu); jūrinė ABC (susipažinimas su jūrinių vėliavėlių kalba, mokymasis siųsti signalus); burlaivių statymas (susipažinimas su burinių laivų tipais, jų statymas).

 

Kūrybinės dirbtuvės „Sukurk jūrų gyvūnų akvariumą“. „Bestiariumo kūrimas“ (pažintis su jūrų gyvūnais, knygos-bestiariumo su antspaudukais kūrimas); „Kas Baltijoje gyvena“ (pažintis su Baltijos jūrų gyvūnais, Baltijos jūrų gyvūnų akvariumo kūrimas).

D1 - Krizių tyrimo centras. R 

Kiek gali išbūti nekvėpavęs? Tik 2 minutes? Prasti popieriai :(

Akivaizdu, jog ne visada greitosios pagalbos medikai per tiek laiko spės atvažiuoti. Bandyk išbūti 10 minučių arba ateik į pirmosios medicinos pagalbos mokymus, kuriuos ves „Krizių tyrimo centro“ komanda. Nelaimės ar ūmios ligos atveju šalia esantis žmogus gali labai daug. Taisyklingai suteikta pirmoji pagalba padeda išsaugoti sveikatą, o kartais išgelbsti gyvybę staigios mirties, užspringimo atvejais. Vienos valandos praktinių mokymų metu įgysite kelis svarbiausius pirmosios pagalbos įgūdžius, kurių dažniausiai prireikia tada, kai medikų dar nėra šalia. 

 

 

Registracija vyksta į 17 val. renginį.
(121 iš 144)

16.09.2013

Kaunas

93  „Jonizuojančioji spinduliuotė - kas tai?“ - dr. Jurgita Laurikaitienė, sektoriaus vadovas Artūras Andrejaitis ir prof. Diana Adlienė - 14 val. LSMUL KK filiale, Onkologijos ligoninės spindulinio gydymo sektoriuje. R

Onkologinės ligos - viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir pasaulyje. Skaičiai apie naujus vėžio atvejus verčia susirūpinti. 2012 m. Europoje nustatyta 3,45 milijonai naujų vėžio atvejų bei 1,75 milijonai mirčių nuo vėžio. Vienas iš metodų onkologiniams ligoniams gydyti yra spindulinis gydymas. Jo metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Tai elektringų dalelių srautas arba labai trumpos elektromagnetinės bangos (bangos ilgis λ < 10-8 m), kurių energijos pakanka medžiagos atomams ir molekulėms jonizuoti. Ekskursijos metu susipažinsime su spinduliniu gydymu bei jo metu naudojamais įrenginiais, kurie generuoja pacientų gydymui skirtą jonizuojančiąją spinduliuotę. Taip pat susipažinsime su jonizuojančiosios spinduliuotės galima žala bei teikiama nauda. 

(20 iš 20)

17.09.2013

Kaunas

94  „Spaudos vystymosi ekspozicija“ – Vytautas ir Birutė Andziuliai – 13 val. ir 15 val. - Ekskursija į pogrindinę spaustuvę „ab” Salių kaime, Domeikavos seniūnijoje.

Lietuvoje spauda atsirado XVI a. Pirmąją spaustuvę Vilniuje 1574 m. įkūrė Kristupas Mikalojus Radvila. Pamažu didžiausiuose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis ir klestėti spaustuvės. Carinei Rusijai okupavus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, lietuviška spauda buvo uždrausta, o knygos slaptai spausdinamos kitose šalyse ir knygnešių gabenamos į Lietuvą. Patriotinės ir religinės literatūros leidimas buvo draudžiamas ir sovietiniais metais.

          Tikra legenda tapo unikali pogrindinė spaustuvė „ab”, kurią  1980 m. savo sodyboje prie Kauno po namu iškastame požemyje įrengė spaustuvininkas Vytautas Andziulis. Į spaustuvę patenkama per šiltnamyje užmaskuotą slaptą įėjimą. Dabar ši spaustuvė – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. 2008 m. Pogrindžio spaustuvė „ab” įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo laikų įrenginių ir vietovių sąrašą. Virš spaustuvės - muziejus, kuriame - gausi to meto spausdinimo technologijos įrenginių ekspozicija. Aplankykime unikalų objektą, kuriam analogų nėra visoje Europoje. Čia galima pamatyti sovietmetį išspausdintų knygų egzempliorių ir popieriaus pjaustymo, spausdinimo, teksto taisymo, raidžių apdirbimo, eilučių liejimo ir kitas mašinas.

 

Registracija vyksta į 13 val. renginį.
(2 iš 40)

19.09.2013

Kaunas

95  Festivalio uždarymas su Britų taryba. Menininkai kaip kosmoso programų metraštininkai. Susitikimas su BBC žurnalistu Chrisu Riley. Po diskusijos – jo režisuoto dokumentinio filmo apie „Apollo“ programą „Mėnulio šešėlyje“ peržiūra – 18 val. Kine „Romuva“. R

Registracija vyksta į 18 val. renginį.
(185 iš 300)

ADRESAI KAUNE:

Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba (Nemuno g.2)

KTU Dizaino ir technologijų fakultetas (Studentų g. 56)

KTU Cheminės technologijos fakultetas (Radvilėnų pl. 19)

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas (Studentų g. 50)

KTU Statybos ir architektūros fakultetas (Studentų g. 48)

KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas (Studentų g. 50)

KTU Elektronikos rūmai (Studentų g. 50)

KTU Moksleivių laboratorija (Studentų g. 63a)

KTU II rūmai (Donelaičio g.20)

Lietuvos Zoologijos sodas (Radvilėnų pl. 21)

LSMU veterinarijos akademija (Tilžės g. 18)

LSMUL KK filialas, Onkologijos ligoninė (Volungių g. 16)

VDU Kauno botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“ (Salių k., Kauno r.)

Kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54)

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija (Mokyklos g. 5, Akademijos mstl., Kauno rajonas)

Jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9)

Jono Basanavičiaus gimnazija (Šarkuvos g. 28)

Santaros gimnazija (Baltų pr. 51)

Varpo gimnazija (Varpo g. 49)

VDU Rasos gimnazija (P. Lukšio g. 40)

Sėkmingos registracijos atveju el.paštu jums bus atsiųstas registracijos patvirtinimas. Nesant pakankamam vietų skaičiui ar nesulaukus patvirtinimo, kreipkitės telefonu 8-644-84345.

Festivalio draugai