39_„XIX – XXa. šaunamųjų ginklų istorija“ – Vladimiras Orlovas – 15 val. Ekskursija Kauno tvirtovės VII forte.  R

Norite susipažinti su ginklų evoliucija, suprasti, kaip veikia įvairūs ginklai, palaikyti

savo rankose tikrą šautuvą, automatą ar kulkosvaidį? Daugiau kaip dešimt istorinių ginklų – nuo titnaginio šautuvo iki kulkosvaidžio – gyvai pristatomi Kauno VII forte. Vaizdingai ir interaktyviai paaiškinami ginklo konstrukcijos ypatumai, parodoma, kaip išardyti ir surinkti vienokį ar kitokį ginklą bei leidžiama viską išbandyti pačiam.

40_„Ar gyvena Lietuvoje vėžlys?“ –  Violeta Lazarevičienė, Rasa Jautakienė, Alma Pikūnienė – 10 val. Lietuvos Zoologijos sode.  R

 Zoologijos sodo gyvūnų karalystėje reikšmingi visi, bet paslaptingiausi ir mažiausiai pakitę savo išvaizda nuo ledynmečio yra ropliai. Pristatysime Jums Lietuvoje gyvenantį balinį vėžlį, dzūkuose vadinamą „geležine varle“. „Ar gyvena Lietuvoje vėžlys?“ – dažnai užduodamas klausimas mūsų lankytojams. O dažniausias atsakymas – negyvena. Istoriją pradėsime pažintimi su pasaulio ropliais. Apie mažo balto kiaušinio kelionę iki šarvuoto lėtapėdio vėžliuko papasakos vėžlienė „Akmenukė“. Laukinėje gamtoje vėžliai susiduria su daug kliūčių, kurios kelia grėsmę jų išlikimui. Apie tai, kaip sekasi auginti vėžliukus zoologijos sode ir kodėl taip svarbu tinkamai rūpintis balinių vėžlių gerove, pamatysite filme.

41_„Seniausi pasaulio gyventojai – ropliai“ – Violeta Lazarevičienė, Vytautė Beinarienė, Rasa Jautakienė, Alma Pikūnienė – 13 val. Lietuvos Zoologijos sode.  R

Visuomenės susirūpinimas gyvūnų gerove didėja. O 1960 metais sąvoka „ekologija“ buvo naujas, paslaptingas žodis. Per kelis dešimtmečius kai kurių gyvūnų rūšių populiacijų padėtis tapo kritinė dėl mūsų netinkamo elgesio ir veiklos. Zoologijos sodas - mažas, bet labai svarbus sraigtelis šiame procese, galintis prisidėti prie gyvūnų rūšių, tokių kaip baltasis lokys, amūro tigras ar mūsų miškuose gyvenanti lūšis, išsaugojimo. Atvykę į zoologijos sodą sužinosite apie pastangas išsaugoti nykstančias ir retas rūšis, besikeičiančias ekosistemas. Pasaulį dalijamės su daugelių įvairių būtybių. Pažintis su ropliais padės įgyti žinių apie jų išlikimo problemas, didžiulį vaidmenį gamtoje. Daugelis iš jų pirmą kartą žemėje atsirado prieš 200 milijonų metų. Šaltakraujų gyvūnų laboratorijoje sužinosite daugybę paslapčių apie šiuos gyvūnus. Išmoksite profesionaliai paimti į rankas roplį, jį pamaitinti.

42_ „Mikrobiologija kitaip: Lagaminėlis pilnas mikroorganizmų“– dr. Daiva Janulaitytė – Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, stud. Vytenė Kurtinaitytė, stud. Kipras Kvedarauskas, stud. Ahmed Sami, stud. Mustafa Sami – 14 val. LSMU Mikrobiologijos katedroje. R

Mikrobiologija - nuobodus ir sausas mokslas? Klasės, poklasiai, žiuželiai, galybė neaiškių terminų ir tiek? Netiesa. Ateikite ir pakeiskite savo požiūrį. Mikrobiologija - tai menas! Pamatysite elektroninio mikroskopo 3D vaizdus, kokias tobulas ir jokio menininko neatkartotas geometrinės formos jie suformuoja.

Mikrobiologija - tai darna! Pamatysite, kaip mikroorganizmų kolonijos gyvena, kaip padeda vieni kitiems, siekdami vieno pagrindinio tikslo – išgyventi.

Mikrobiologija - aplink Tave! Ant rankų, ežere ir jūroje, ant smėlio, ant nukritusio obuolio ir mobilaus telefono.Po šio pristatymo tikrai norėsite nusiplauti rankas.

Mikrobiologija - tai daugybė ligų! Sužinosite pačias neįprasčiausias infekcijas ir pačius keisčiausius užsikrėtimo mikroorganizmais būdus, juokingiausius simptomus ir tokius gydymo metodus, kurie iš pažiūros atrodo neįmanomi.Kartu pažaisime žaidimą „Keliauk sveikai“ ir iškeliausite namo su pilnais lagaminėliais mikroorganizmų. 

Susitikimas vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

„Šviečianti tekstilė”– lekt. dr. Julija Baltušnikaitė, stud. Dovilė Skurupskaitė, stud. Agnė Matusevičiūtė  – 10 val. Kūrybinės dirbtuvėlės 314 a.R        

Pažintis su išmaniosiomis tekstilės medžiagomis. Pagrindinis kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – sukurti minkštą jutiklį, panaudojant išmaniąją tekstilę, pavyzdžiui, laidžiuosius siūlus, laidųjį audinį ir pan. Norint išbandyti „tekstilinį jungiklį“, prie jutiklio bus prijungti elektros ir šviesos išvesties (LED) šaltiniai.

„Tai ta vieta... Step in“ – prof. dr. Eugenija Strazdienė, lekt. dr.Erika Adomavičiūtė, doc. dr. Rasa Treigienė, dokt. Jolanta Malašauskienė,  lekt. dr. Darius Minelga,  doc. dr. G. Keturakis, stud. Rasa Tuskėnaitė, asist. Nijolė Buškuvienė, dr. Daiva Milašienė, doc. dr. Jurgita Domskienė, doc. dr. Kristina Žukienė – 10 - 17 val. I a. fojė.             

Nepraleiskite galimybės pasinerti į netradicinių pristatymų erdvę... Įsitraukti į diskusijas su mados, žiniasklaidos ir reklamos, tekstilės, medienos ir baldų, odos ir plastikų profesionalais bei studentais.

„Meno technologijos: nuo pieštuko iki virtualios realybės“ – dr. Aurimas Švedas –  11 val. 156 a. R       

Paskaitoje pasakojama apie menininkų naudojamas technologines priemones. Nuo visiems įprastų iki pačių naujausių, sudėtingų skaitmeninių technologijų. Taip pat nagrinėjamos autorinės, originalios technikos,  kurias menininkai sąmoningai ar atsitiktinai atranda, siekdami sukurti unikalius darbus. Ar techninės priemonės gali padėti kurti meno kūrinius, paskatinti kūrybiškumą, pasufleruoti idėją? O gal pačios sukurti efektingą meno kūrinį nuo pradžios iki galo? Šie bei kiti įdomūs klausimai apie kūrybinės virtuvės technologijas bus aptarti paskaitos metu, iliustruojant gausia vaizdine medžiaga.

„Tekstilė interjero sprendimuose” – dr. Vaida Jonaitienė,  prof. Sigitas Stanys – 11.30 val. 156 aud.       

Tekstilė interjere - kas tai? Tai daug įdomių idėjų, kūrybinių spendimų ir įgyvendinimo būdų. Tai kažkas nauja, pamiršta bei netikėta. Atėję į paskaitą, įgysite naujų žinių apie tekstilės naudojimą interjere, praplėsite požiūrį apie svarbiausių interjero erdvių suformavimą bei apipavidalinimą tekstilės medžiagomis.

„Get style“ – prof. Eugenija Strazdienė, dr. Kristina Ancutienė, asist. Kęstutis Lekeckas –12 val. 409 aud. R

Aprangos dizainas yra savito stiliaus kūrimo pagrindas, leidžiantis sukurti unikalų įvaizdį. Kaip apjungti meninę viziją ir techninį išpildymą? Kaip naudoti unikalius virtualius dizainerio įrankius? Kaip susikurti savo firminį stilių kelių mygtukų paspaudimu? Nuo unikalios idėjos iki jos įgyvendinimo – tik akimirka! Į visus šiuos ir daugybę kitų klausimų bus atsakyta mūsų paskaitos - praktinio užsiėmimo metu.

„Kiek gali būti viename arba neįprastos drabužių transformacijos“ – prof. Vitalija Masteikaitė, mokslininkė stažuotoja dr. Virginija Sacevičienė, dokt. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė, stud. Karolina Radiunaitė – 13 val. 245 aud.R

Praktinis užsiėmimas, kurio metu ne tik sužinosite kaip lotyniško žodžio „transformatio“ reikšmė pritaikoma įvairioje aprangoje, bet ir susipažinsite su įdomiausiais dizainerių ir studentų darbais, bei pabandysite patys sukurti transformuojamą drabužį ar jo detalę.

„Sumaniosios“ medžiagos“ – prof. Edmundas Kibirkštis, dokt. Valdas Miliūnas – 13 val. 156 aud. R

Gyvename laikmečiu, kai technologijos labai sparčiai progresuoja ir vis dažniau pritaikomos pačiose įvairiausiose žmonijos veiklos srityse. Vis dažniau imame girdėti terminą „sumaniosios“ medžiagos. Kyla klausimas - kas tai? Aptarsime šių medžiagų tipus, savybes, veikimo principus, charakteristikas, pateiksime jų naudojimo pavyzdžius.

„Annie Leibovitz.....“ – asist. Nijolė Buškuvienė – 14 val.  156 aud. R

Sėkmingiausia pasaulio fotografė - būtent toks epitetas dažnai lydi amerikietės Annie Leibovitz vardą. Annie Leibovitz per pastaruosius kelias dešimtis metų sukūrė tiek nuostabių fotografijų bei portretų, jog tapo ne menkesne ikona nei jos fotografuoti garsūs žmonės. 2005 metais jai buvo įteiktas apdovanojimas už geriausią per pastaruosius 40 metų padarytą nuotrauką. Annie Leibovitz - menininkė, fotografė, mokanti banalias „raudonojo kilimo“ įžymybių nuotraukas paversti tikrais meno kūriniais. Kaip jai tai pavyksta? Bandysime atsakyti, analizuojant nuotraukas, stebint fotografavimo procesą ir iš arčiau susipažįstant su šia charizmatiška asmenybe.

„Medienos sorbcinės savybės arba kodėl girgžda grindys“ – dr. Darius Albrektas – 14.30 val. 156 aud. R

Mediena – itin plačiai naudojama konstrukcinė medžiaga. Viena iš nedaugelio jos neigiamų savybių – keičiantis aplinkos oro parametrams, keičiasi medienos drėgnis, o dėl to ir sortimento matmenys bei forma. Be to, eksploatuojant medinius gaminius, visais atvejais jie pasiekia vadinamąjį pusiausvyrąjį drėgnį. Kas tai yra? Kaip užtikrinti medinio gaminio ilgaamžiškumą ir tvirtumą? Į visus šiuos ir daugybę kitų klausimų galima atsakyti, žinant apie medienos sorbcines savybes.

„Rektifikacijos taikymas skysčių koncentravimui“ – dokt. Anatolijus Eisinas; dr. Irmantas Barauskas – 10 val. C korp. 160 lab. R

Vienas kitame besimaišančių skysčių koncentravimo bei pagrindinių proceso valdymo principų demonstravimas šiuolaikinėje pilotinėje technologinėje linijoje.

„Teršalai namuose - nematomi pavojai?“ – dokt. Tadas Prasauskas – 10 val. C korp. 402 lab. R

Patalpų mikroklimatas, vidaus aplinkos oro tarša ir galimi pavojai žmogaus sveikatai. Aplinkos oro taršos matavimo priemonės ir galimi sprendimo būdai taršai mažinti.

„Kaip gaunamas muilas?“ – lekt. Jurgita Kazlauskė  –  11 val.  A korpuso  204 lab.  R

Manoma, kad muilą gamino šumerai, babiloniečiai ir senovės Romos gyventojai. Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos XIX a. pradžioje. Muilas nuplauna nešvarumus, dėl ko jis ir naudojamas. Atsižvelgiant į muilo naudojimą, jis gali būti techninis, skalbiamasis bei medicininis. Medicininis muilas gaminamas pagal tikslią receptūrą arba į paprastą muilą įdedama vaistinių ar dezinfekuojamųjų medžiagų.

„Elektrovoras - iš atliekų į oro filtrus“ – dokt. Jonas Matulevičius – 12 - 14 val. 331 kab. R

Pristatymo metu bus demonstruojamas elektrovoro panaudojimas oro filtrų gamybai iš plastikų. Iš pasirinktų plastikų atliekų bus pagamintas oro filtras.

„Užuosk žaibą“ – dokt. Edvinas Kruglyj – 12 - 14 val. 408 kab. R

Pristatymo metu bus demonstruojamas DBD plazmos reaktorius oro teršalų valymui, kurio veikimo principas paremtas išlydžiu dujose ir ozono susidarymu.

„Fotochromai – kas tai ir kam jie naudojami?“ – lekt. Greta Ragaitė – 13 val. 509 aud. R

Sužinosite fotochromizmo prigimtį, susipažinsite su įvairiomis fotochrominių junginių klasėmis bei jų panaudojimo galimybėmis, pradedant nuo fotochrominių lęšių, saugančių akis nuo UV spindulių saulėtą dieną ir baigiant procesų, vykstančių ląstelėje, vizualizacija. Taip pat bus demonstruojamas fotochrominio junginio veikimas.

„Kur dingsta šiluma jūsų namuose?“ – dr. Vitoldas Vaitkevičius – 10 val. 432 aud. R

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pranešimai apie didelės sąskaitas už šildymą ir dėl to pasipiktinusius gyventojus. Pagrindinis „kaltininkas“ yra vis labiau brangstantys energetiniai ištekliai, kurių populiariausias - gamtinės dujos. Gaila, tačiau Lietuva gamtinių dujų neturi, o jų kaina nuo 2009 metų padidėjo apie 2 kartus. Dujų kainos įtakoti mes beveik negalime, tačiau galime sutaupyti, statydami šiltesnius namus. Šiluma iš mūsų namų keliauja įvairiais būdais ir mums nematant. Aplink langus esantys plyšiai, prasta sienų izoliacija, pasenę vamzdynai ir radiatoriai yra pagrindinės priežastys, kodėl mūsų namuose būna šalta, o sąskaitos už šildymą didėja. Dauguma mūsų gyvena senos statybos namuose su prasta šilumos izoliacija. Šiais laikais statytuose namuose šilumos izoliacija yra apie 5 kartus geresnė, lyginant su senos statybos namais.

„Kas jie - architektūros genijai?“ – asist. Vytautas Baltus – 11 val. 432 aud. R

Susipažinsite su Le Corbusier, Rem Koolhaas ir kitais architektais. Bus aptariami ir analizuojami jų darbai, gyvenimai ir pasauliečių požiūris į juos. Renginio metu KTU Statybos ir architektūros fakultete (Studentų g. 48, II-ame aukšte) vyks KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros studentų darbų paroda, kurioje bus galima susipažinti su būsimųjų architektų parengtais projektais. Lankytojai taip pat bus supažindinami su KTU vykdomomis architektūros studijomis, architekto diplomo suteikiamomis galimybėmis, stojimo reikalavimais ir kt.

„Tiltai – inžinerijos stebuklai“ – dr. Rūta Miniotaitė – 12 val. 432 aud. R

Sužinosite, kaip inžinieriai ir architektai kuria stulbinančius savo dydžiu, dizainu ir technologijomis įspūdingiausius pasaulio tiltus.

„Susipažinkime su mineralais ir uolienomis, Žemės raidos etapais“ – dr. Gediminas Stelmokaitis – 11 val. 435 aud. R

Sužinosite Žemės raidos pagrindinius etapus: atsiradimo hipotezės, dinozaurai ir jų išnykimas, žmogus ir Žemė. Supažindinsime su įdomiausiomis mineralų ir uolienų kolekcijomis.

„Pastatų šildymas, vėdinimas ir termoliziniai tyrimai“ – dr. Karolis Banionis – 11.30 val. 435 aud. R

Sužinosite kodėl šildymo ir vėdinimo sistemos yra tokios svarbios šiuolaikinėje statyboje ir mūsų gyvenime. Paskaitoje bus pristatomos pastatų inžinerinės sistemos, susipažinsite su šių sistemų tyrimų įranga. Vienas iš šildymo sistemų tyrimų prietaisų yra termovizorius, registruojantis kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius. Paskaitos metu susipažinsite su termovizoriumi, naudojamu technikos ir mokslo srityse. Su termovizoriumi padarysime jūsų spalvingą nuotrauką.

„Gelžbetoninių polinių pamatų įrengimo ypatumai“ – lekt. R. Lazauskas – 12.30 val. 435 aud. R

Sužinosite kaip įrengiami gelžbetoniniai poliniai pamatai, kokiuose pastatuose jie yra būtini ir kas atsitinka, netinkamai atlikus darbus. 

„Laboratorinis eksperimentas Statybinių medžiagų katedroje“ – dr. A. Augonis – 12 val. (žiūrėti papildomas rodykles įėjus į  fakultetą). R

Laboratorinio eksperimento metu sužinosime, kodėl statome namus, naudodami labai įvairias medžiagas, pamatysite kaip nustatomi medžiagų stiprumai ir kitos savybės.

„Piešimo ir kompozicijos pamokėlė” –  lekt. Eimantas Narvydas – nuo 10 ir 12 val. 402 aud. R

Piešykloje, prie tikro molberto, galėsite išbandyti savo sugebėjimus. Nepamirškite pasiimti pieštukų! 

„Fizika ir matematika iš arti“ – 10 - 17 val. II a. fojė. 

KTU fundamentaliųjų mokslų fakultetas jau daug metų dalyvauja mokslo festivalyje ,,Erdvėlaivis Žemė”. Siūlome įsilieti į fakulteto mokomąjį ir mokslinį gyvenimą, geriau suvokti fizikos ir matematikos esmę, pabūti tyrėjais mokomosiose bei mokslinėse laboratorijose, susipažinti su fakulteto fizikų atliekamais darbais anglies darinių technologijų srityje, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmogui ir medžiagai tyrimais, vandenilio ir branduoline energetika, o matematikų – ekonomikoje, bankininkystėje, informacijos kodavime, medicinoje ir kitur. Šiais metais KTU fizikos katedrai sukako 90 metų. Tai viena iš pirmųjų katedrų tuometiniame Kauno universitete. Katedroje veikia muziejus ir ekspozicija, kurią galima aplankyti.

„Ar įmanoma kuro ir saulės elementų draugystė?“ – vyr. m. d. Ramūnas Lygaitis – 15 val. demonstracija I aukšto foje.

Kuro elementai, kuriuose reaguoja vandenilis ir deguonis, o pasigamina vanduo ir elektra, yra vienas iš ateities energijos šaltinių. Deguonies galima nemokamai pasiimti atmosferoje, o vandeniliu tenka pasirūpinti iš anksto. Ateityje vandenilį ir deguonį bus galima gauti skaldant vandenį elektra, kurią gamins atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tokie kaip saulės ar vėjo jėgainės.
Demonstracijos metu pamatysite, iš kokių dalių susideda kuro elementai, kokios medžiagos reikalingos jų gamybai. Bus demonstruojamas ateities jėgainės modelis.

„Technologijos pradžia“ – doc. Andrius Chaziachmetovas, dokt. Neringa Dubauskienė – 10 - 17 val. III a. fojė.

Siūlome sumontuoti mažo varikliuko valdymo schemą, pagaminti stiprintuvą, sujungti grandinę, pamatyti ekrane savo balsą. Pamatysite mūsų mokslininkų sukurtas „protingas“ lašelines vaistams suleisti. Mokytis elektronikos negali būti per anksti.

Patiems mažiausiems (įdomiausia bus pradinukams, bet nesivaržykite ir vyresni) leisime pabūti elektronikos inžinieriais. Pagaminsime įvairiausių judančių, grojančių ir šviečiančių žaislų, ir išsiaiškinsime, kaip jie veikia. Žaislus gaminsime ne visai įprastai – lipdysime iš plastilino arba piešime – ir visi jie bus elektroniniai!

„Radijo bangų spinduliavimas ir detektavimas“ – doc. Darius Kybartas – 10 - 17 val. III a. fojė.

Pamatysite kaip sklinda metrinės, decimetrinės, centimetrinės ir milimetrinės bangos. Kaip atrodo ir veikia radijo bangų antenos, kaip matuojama jų energijos galia, kokie yra kenksmingi ir nekenksmingi lygiai. Ar kenkia mobilieji telefonai? – tai klausimai, į kuriuos atsakymą rasite, atvykę pas mus. Norite daugiau – užsukite į KTU radijo klubą. 73!

Atverk vartus į internetinio ryšio pasaulį!” – doc. Tomas Adomkus, doc. Lina Narbutaitė, asist. Rasa Brūzgienė – 10 - 17 val. 439 lab.

Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be televizijos ir interneto? Šiuolaikinėje visuomenėje Internetas – neatsiejama  žmogaus gyvenimo dalis, egzistuojanti ne tik darbe, bet ir buityje. Televizija – laisvalaikio ir informacijos šaltinis. O kas įvyktų, jeigu apjungtume tradicines televizijos, telefonijos paslaugas ir interneto galimybes į vieną darnią visumą?. Ateikite ir mes parodysime, kaip naudojant internetinį ryšį gali būti teikiama televizija ir/arba telefonija. Atverkite vartus į internetinio ryšio pasaulį!

„Kodėl šviesolaidinis internetas yra pats greičiausias?“ – doc. Paulius Tervydis – 10 - 17 val. III a. fojė.

 Kaip naudojant šviesą perduodama informacija? Kaip atrodo optinė skaidula? Kaip atliekami matavimai optinės galios matuokliu ir reflektometru? Kaip suvirinamos optinės skaidulos? Visą tai galėsite sužinoti ir pabandyti festivalio metu.

„Pirmieji žingsniai elektronikoje“ – lekt. Pranas Kuzas – 10 - 17 val. III a. fojė.

Ateik, ženk pirmuosius elektronikos inžinieriaus žingsnius ir išspręsk rebusą. Praplėsk savo klausos ribas ir išgirsk ultragarsą, nustatyk iš kur sklinda ultragarso bangos.

„Teslos ritė? Plazminis garsiakalbis? Vaizdas, kybantis ore? – lekt. Vladas Juška – 10 - 17 val. III a. fojė.

„Telematikos mokslo laboratorija – kas tai?” – dr. Rolandas Žakelis – 10 - 17 val. III a. fojė.

„Žvelk giliau ir pamatyk nematomą ultragarsu – kur ir kodėl ?“ – dr. Renaldas Raišutis, prof. K.Baršausko ultragarso mokslo instituto magistrantai bei doktorantai – 11 - 13 val. 125a.

Ultragarsinių tyrimų laboratorijų ir įrangos, taikymų medicinoje bei tiriamųjų objektų iš pramonės sektoriaus,  aviacijos, atominės energetikos, vėjo ir potvynio atoslūgio jėgainių pristatymas.

44_KTU Moksleivių laboratorija  (Studentų g. 63 a)

Laboratorinių eksperimentų programa – 10 - 15 val. KTU Moksleivių laboratorijoje R

Tai Lietuvoje bene vienintelė specialiai moksleiviams skirta laboratorija. Jos veiklos tikslas - gamtos ir technologinių mokslų populiarinimas, pasitelkiant fizikinių, cheminių ir biologinių reiškinių praktinį demonstravimą. Visos Lietuvos moksleiviams atsiveria galimybės plėsti savo žinias, tobulinti praktinius įgūdžius, pabūti tyrėju, pasijusti atradėju. Laboratorijoje bus galima atlikti šiuos laboratorinius darbus: „kampu į horizontą mesto kūno judėjimo tyrimas“; „arkinio tilto statinės apkrovos matavimas“; „krano konstrukcijos jėgos momentų tyrimas“; „šiluminio spinduliavimo tyrimas“; „vandenilio kuro celės efektyvumo tyrimas“; „vandens generatoriaus tyrimas“; „stovinčios bangos tyrimas“; „žmogaus akies optika“; „tiesiaeigio judėjimo tyrimas“; „šviesos spindulio kelio nustatymas“, „termoporos efekto tyrimas“, „buityje naudojamų skysčių pH nustatymas“.

45_„Kaip mūsų organizmą pakeičia aplinka, ligos ir mes patys?“  – prof. Romualdas Gailys ir prof. Dalia Pangonytė – 12.30 val. ir 16.30 val. Ekskursija-pamokaLSMU Patologinės anatomijos klinikoje. R

Apsilankysite Žmogaus patologijos muziejuje, įkurtame dar 1922 m., kur įvairių ligų ir išorės faktorių sukeltus žmogaus struktūros pokyčius studijuoja medicinos studentai. Galėsite pro mikroskopą pamatyti, kaip atrodo serganti žmogaus ląstelė. Sužinosite, kuo dažniausiai serga jauni žmonės. Įsitikinsite, ar tikrai rūkymas ir alkoholio vartojimas yra tokie žalingi.

46_„Kauno miesto raida XVIII — XX amžiais“ – Vladimiras Orlovas – 15 val. Ekskursija Kauno tvirtovės VII forte.  R

Tai, ką šiandien vadiname senamiesčiu, kažkada buvo visas miestas. Per du šimtmečius Kaunas iš mažo provincijos miestelio virto karine tvirtove. Kas buvo prieš šimtą metų dabartinių mikrorajonų vietoje; iš kur atsirado miesto rajonų pavadinimai bei kokia buvo pradinė didingų miesto pastatų paskirtis? Tą sužinosite, atėję į VII fortą.

47_„Gyvūnai - mūsų gyvenimo dalis“ – prof. Ilona Miceikienė, prof. Romas Gružauskas, prof. Paulius Matusevičius, dr. Birutė Karvelienė  – 13 val. LSMU Veterinarijos akademijoje.  R

Ar žinote, kad lietuviški naminiai gyvūnai nyksta? Siekiant juos išsaugoti, jų DNR mėginiai saugomi Dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijoje, unikaliame gyvūnų genų banke, kurį ekskursijos metu galėsite pamatyti patys. Sužinosite, kaip dauginami genai, tiriamos geninės ligos, nustatoma gyvūnų kilmė pagal DNR. Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje įvertinsite didžiausios lytinės ląstelės – kiaušinio kokybę. Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos komanda supažindins su bendromis žmonių ir gyvūnų ligomis (zoonozėmis), paaiškins, kaip jas atskirti, kaip nuo jų apsaugoti save ir augintinį. Ne visi žino, kad eksperimentiniams moksliniams tyrimams naudojami ne tik laboratoriniai triušiai, bet ir kiti gyvūnai. Vivariumo darbuotojai supažindins, kokius eksperimentinius tyrimus su vivariume gyvenančiais laboratoriniais gyvūnais atlieka mokslininkai. Sužinosite, kodėl laboratorinis triušis baltas.

48_„Jonizuojančioji spinduliuotė, - tai „labai paprasta“?“ –  prof. Diana Adlienė,  dr. Jurgita Laurikaitienė, dr. Reda Čerapaitė – Trušinskienė – 15 val. LSMUL KK filiale,  Onkologijos ligoninės spindulinio gydymo sektoriuje.  R

Jonizuojančioji spinduliuotė yra charakterizuojama kaip elektringų dalelių srautas arba labai trumpos (bangos ilgis λ < 10^-8 m) elektromagnetinės bangos, kurių energijos pakanka medžiagos atomams ir molekulėms jonizuoti. Jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas labai platus: atominių elektrinių branduoliniuose reaktoriuose, pramonėje, buityje bei medicinoje. Šios ekskursijos metu susipažinsime su išorinės radioterapijos (spindulinis gydymas) panaudojimu, jos teikiama nauda bei galima žala. Jonizuojančiosios spinduliuotės žala, - ypač avarinės apšvitos metu, daro neigiamą poveikį žmogaus ir kitų gyvų organizmų ląstelėms. Jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldimos ligos. Tinkamai naudojama, jonizuojančioji spinduliuotė gali būti ir labai naudinga, nes ji naikina vėžines ląsteles paciento organizme. Dažniausiai vėžinių ląstelių skaičius sumažinamas iki tokio lygio, kad būtų galima kontroliuoti auglį, kartu stengiantis apsaugoti sveikus audinius ir kritinius organus, supančius naviką, nuo nereikalingos apšvitos.  Įvertinus tai, kad dozės, kurias gauna taikiniai spindulinio gydymo metu, yra daug didesnės už tas, kurias gauname kasdieniniame gyvenime ar diagnostinių tyrimų metu, svarbu apšvitos dozės tikslumas. Ekskursijos metu sužinosime, kaip apsaugoti sveikus audinius ir užtikrinti reikiamą naviko apšvitą, nekenkiant paciento sveikatai.

49_„Kaip mūsų organizmą pakeičia aplinka, ligos ir mes patys?“  – prof. Romualdas Gailys, prof. Dalia Pangonytė – 12.30 val. ir 16.30 val. Ekskursija-pamokaLSMU Patologinės anatomijos klinikoje. R

Apsilankysite Žmogaus patologijos muziejuje, įkurtame dar 1922 m., kur įvairių ligų ir išorės faktorių sukeltus žmogaus struktūros pokyčius studijuoja medicinos studentai. Galėsite pro mikroskopą pamatyti, kaip atrodo serganti žmogaus ląstelė. Sužinosite, kuo dažniausiai serga jauni žmonės. Įsitikinsite, ar tikrai rūkymas ir alkoholio vartojimas yra tokie žalingi.

50_„Gyvūnai - mūsų gyvenimo dalis“ – prof. Ilona Miceikienė, prof. Romas Gružauskas, prof. Paulius Matusevičius, dr. Birutė Karvelienė  – 13 val. LSMU Veterinarijos akademijoje.  R

51_„Kaip mūsų organizmą pakeičia aplinka, ligos ir mes patys?“  – prof. Romualdas Gailys, prof. Dalia Pangonytė – 12.30 val. ir 16.30 val. Ekskursija-pamoka LSMU Patologinės anatomijos klinikoje. R

52_Festivalio uždarymas.

„Realybė ir iliuzija“ – 17 val. diskusija kine „Forum cinemas Akropolis”.

Po diskusijos - filmo „Viską prisiminti“ seansas. R