Mokslo projektaiBaltijos mokslo projektas "Futureshock"
Naujausius Europos gyventojų apklausos rezultatus Pirmajame Europos mokslo žurnalistų Forume, vykusiame praėjusių metų gruodžio mėnesį Barselonoje, pristatė University College of London profesorius, mokslo komunikavimo specialistas Steve‘as Milleris. Rezultatai - ne itin optimistiniai. Pusė apklaustųjų mano, kad šiuolaikinį mokslą sunku suprasti. Nors, tiesą sakant, mokslu domisi nemažai žmonių. Taigi, auditorija yra, tik jai reikia kokybiško ir patrauklaus produkto. Reikia naujų, inovatyvių mokslo populiarinimo formų. Labiausiai mokslu domisi šiaurės Europos šalių: Švedijos, Danijos, taip pat Prancūzijos, Liuksemburgo, Olandijos gyventojai (80% - 70%). Mažiausiai smalsūs naujieji europiečiai. Lietuviai, deja, irgi (38%). Mus ryškiai lenkia ir latviai (52%), ir estai (53%). Į klausimą ar jūs patenkinti tuo, kaip žiniasklaida informuoja žmones apie mokslo ir technologijų naujienas, daugiausia teigiamų atsakymų pateikė suomiai, slovėnai, švedai, belgai, vokiečiai (apie 70%). Kritiškiausi čia vėl rytų europiečiai (Lietuva – 47%) , portugalai ir graikai. Tad veikti mūsų šalyje dar tikrai yra ką. Štai kodėl Trijose Baltijos šalyse startuoja Europos Sąjungos remiamas projektas, pavadintas “Ateities šoku” (Futureshock). Tai Latvijos kompanijos “Hansamedia” iniciatyva, subūrusi kolegas iš Estijos bei Lietuvos. Tai – vienas iš būdų plačiau papasakoti tų šalių ir Europos apskritai gyventojams apie Baltijos mokslininkų kuriamas naujoves, palyginti jų pasiekimus įvairiose srityse (inžinerijoje, biomedicinoje, kompiuterijoje, žemės ūkyje ir pan.) ir galbūt „pagimdyti” naujų idėjų bendriems darbams. Minėtos „Eurobarometro” apklausos liudija ir tai, kad mūsų valstybių gyventojai nelabai nutuokia, kas vyksta Europos mokslo centruose, kokiose srityse europiečiai yra stiprūs, kokias problemas sprendžia visuomenės labui. Šio projekto rėmuose, bendradarbiaujant su trijų šalių Mokslų akademijomis, televizijomis, ketinama paruošti keliolika specialių reportažų, kurie galėtų sudominti visos Europos gyventojus ir akivaizdžiai įrodyti trijų Baltijos šalių mokslinį bei technologinį potencialą. Šie reportažai bus parodyti Baltijos šalių televizijose, bet svarbiausia – jie pateks į pagrindinį Europos audiovizualinį portalą www.AthenaWeb.org, skirtą viso pasaulio žiniasklaidai. Kiekvienas žurnalistas galės panaudoti šią medžiagą. Taigi, Baltijos mokslo populiarinimo projektas “Futureshock” iš esmės yra multimedijos projektas, kaip tikimasi, ugdysiantis visuomenės mokslo kultūrą, skatinsiantis dialogą tarp įvairių sričių mokslininkų ir visuomenės. Remiantis šio projekto medžiaga, bus paruoštos demonstracijos ir paskaitų ciklai šiųmetinio Mokslo festivalio “Erdvėlaivis Žemė” programai. Šio projekto vienas svarbiausių tikslų – aiškinti ir analizuoti mokslo projektus, naujų technologijų diegimą trijuose kontekstuose: kiekvienos šalies kontekste, Baltijos regiono kontekste ir Europos lygmenyje. Kitaip sakant, kokie prioritetai dominuoja Europoje ir atskirose šalyse, kaip tai paveiks visuomenę ir jos ekonominę bei socialinę pažangą. Lietuviškieji reportažai aprėps temas apie kuriamus įrankius – biolustus medicininei diagnostikai, šviestukų panaudojimą žemės ūkyje, lazerių kūrėjus, prisidedančius prie ITER projekto, Baltijos jūros ekologinių tyrimų rezultatus, mašininio vertimo sistemas, kuriamas Matematikos ir Informatikos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno technologijos universitete, mūsų kultūrinio palikimo skaitmenizavimą, atliekamą M. Mažvydo bibliotekos specialistų, netgi analizuos naujausius mokslininkų duomenis apie savižudybių priežastis ir jų dinamiką Lietuvoje bei būdus sumažinti šiuos skaičius.
|
Geriausias 2009 metais kine matytas mokslinis fantastinis filmas? |
Festivalio draugai ir remėjai
