Kinas

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 30
page = 30
page_id = 30
page_name = kinas
page_alias = kinas
position = 00002
friendly_position = 2
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 30
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/kinas">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Filmo partneriai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, „IBM Lietuva“ ir farmacijos kompanija TEVA (Sicor Biotech UAB).

Filmo konsultantai - profesoriai: genetikas Vaidutis Kučinskas, geologas Gediminas Motuza, istorikas Algirdas Girininkas ir antropologas Rimantas Jankauskas.

Filmo anonsas. Lietuviai – baltų genčių: jotvingių, galindų, sėlių, kuršių, sūduvių palikuonys. Palikuonys civilizacijos, kuri pilkapius pradėjo pilti ir piliakalniuose kurtis prieš kelis tūkstančius metų. Netrukus po to, kai Egipte kilo pirmosios piramidės. Iš kur atsirado lietuviai, sugebėję sukurti vieną stambiausių Europos valstybių, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o jos plotas XV amžiuje siekė vieną milijoną kvadratinių kilometrų? Pamėginkime surasti tą lietuvišką, baltišką tvirtumo geną, paveikusį Europos ir Azijos istoriją. Šis filmas – apie tūkstančius metų trukusią lietuvių protėvių kelionę, kurią mums padės pakartoti genetiniai pėdsekiai.

Kuo mes pasižymime, kuo sergame, kodėl esame tokie, o ne kitokie? Kodėl sklinda legendos apie mūsų vaišingumą, o kartu narsumą. Kodėl lietuviai sėslūs ir prisirišę prie žemės? Kas tai lemia: aplinka ir gyvenimo sąlygos? O gal genetika? Kaip tai susiję? Mėginame tai suprasti, kasinėdami piliakalnius, tyrinėdami istorijos metraščius. Lygindami save su kitomis tautomis. Ar aplinka gali per tūkstančius metų pakeisti žmones ir jų būdą, gyvenimo stilių, ar viskas užkoduota mūsų genuose? Pastaruoju metu geologiniai, archeologiniai mūsų teritorijos bei genetiniai žmonių tyrimai padeda geriau suprasti lietuvių tautos formavimąsi ir įminti keletą paslapčių. Mokslų sandūroje gimsta naujos hipotezės apie lietuvių kilmę, būdą ir genetinius ypatumus, lemiančius būdo bruožus ir paveldimas ligas.

Šiuolaikinis mokslas surado labai tikslius instrumentus (ženklus), esančius mūsų ląstelėse. Jie padeda rekonstruoti kiekvieno žmogaus genetinę praeitį, jo protėvių kelionę per erdvę ir laiką. Šie plika akimi nematomi liudininkai atsakys į klausimą, kaip ir kada prie Baltijos jūros apsigyveno gentys, kurias XIX amžiuje Baltais pavadino vokiečių kalbininkai. Gentys, sugebėjusios ne tik atsilaikyti prieš daugybę priešų, bet taipogi ne vieną šimtmetį dominuoti šiuolaikinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Genetinė analizė patvirtino tai, ką jau anksčiau įtarė kai kurie archeologai.