Mokslo naujienos

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 18
page = 18
page_id = 18
page_name = mokslo-naujienos
page_alias = mokslo-naujienos
position = 00009
friendly_position = 9
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 18
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/mokslo-naujienos">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Kuo mažiau, tuo geriau

Vėl grįžtame prie itin „karštos" - sintetinės biologijos ir sintetinės genetikos temos. Su kokiomis problemomis susiduriama, kai pramonėje naudojami gamtoje randami organizmai, sintetinantys antibiotikus ar kitas naudingas medžiagas?

Jie gan gležni, o ir veikia neitin efektyviai. Be to, mes dar nežinome, kaip ir ką veikia dauguma genų. Šiuo metu iššifruota tūkstančiai genomų: grybų, mikrobų, augalų. Deja, maždaug pusės genų svarba organizmui nėra aiški. Nustatyti organizmo genomą dabar gan paprasta ir palyginti pigu, tačiau interpretuoti, ką tie genai koduoja, labai sudėtinga.

Kita vertus, įvairiuose ląstelės gyvybiniuose procesuose paprastai dalyvauja ne visi organizmo genai. Todėl mokslininkams kilo idėja - galbūt galima konkretaus mikroorganizmo genomą sumažinti, kad jis dirbtų tik vieną darbą. Tarkim, sintetintų reikalingą antibiotiką ir nieko daugiau.

Kokia bebūtų įvairi gamta, teorinė genų įvairovė žymiai didesnė. Milijardus kartų didesnė, negu jų yra Žemėje. Imdami genus tik iš gamtos, negalime pilnai išnaudoti tos įvairovės. Todėl tobulinant genų sintezės metodus, žmonės mokosi ne tik „apkarpyti" žinomų organizmų genomus bet ir kurti juos iš naujo. Tokių sukurtų organizmų dar nėra, bet tas pats C. Venteris parodė, kad laboratorijoje jau galima susintetinti paprastos bakterijos (mycoplasma) genomą. Jį susintetino cheminiais būdais, surinko mielių ląstelėse ir parodė, kad galima iš vienos bakterinės ląstelės paimti chromosomą ir perkelti ją į kitą bakterinę ląstelę. Taip bus galima susikonstruoti norimą genomą su užprogramuotomis savybėmis.

Genetika

Mokslininko rankose - bakterijų „pagaminta" fotografija

Naujausi eksperimentai liudija, kad kol kas kur kas paprastesnis yra pirmasis kelias: iškirpti nereikalingus genus iš pasirinkto mikroorganizmo genomo, kad jis efektyviau atliktų tą darbą, kurio iš jo tikisi mokslininkai. Straipsnyje, neseniai išspausdintame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences" aprašyta, kaip Austino universiteto (Teksasas) mokslininkai pašalino nemažą bakterijos Streptomyces avermitilis DNR fragmentą. Netekusi dvidešimties procentų savo genomo, bakterija ėmė kur kas energingiau sintetinti antibiotiką. Kaip žinia, įvairūs apribojimai pagerina koncentraciją ne tik mikroorganizmams, bet ir žmonėms.