Technologijos ir inovacijos

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 39
page = 39
page_id = 39
page_name = technologijos-ir-inovacijos
page_alias = technologijos-ir-inovacijos
position = 00013
friendly_position = 13
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 39
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/technologijos-ir-inovacijos">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Dyzelino bakterijos

Sintetinė biologija arba genetika - nebe mada, o tikrovė. Neveltui gerą komercinę uoslę turintis Craigas Venteris aktyviai dirba šioje srityje, kurdamas naujas gyvybės formas.

Tačiau ši naujiena atkeliavo ne iš jo laboratorijos. Konkurentų netrūksta. San Francisko kompanija LS9 kartu su Kalifornijos universiteto mokslininkais sukūrė modifikuotas E.coli bakterijas, kurios gaunamą maistą - celiuliozę paverčia įvairiomis cheminėmis medžiagomis, įskaitant ir dyzeliną. Šį neįtikėtiną darbą per kelias stadijas atlieka mikroorganizmų pasigaminti bioinstrumentai - fermentai. Trumpai sakant, bakterijos į aplinką išskiria degalus. Šiais metais metodas bus komercializuojamas.

Vienas kompanijos įkūrėjų, cheminės inžinerijos ir bioinžinerijos prof. Jay Keaslingas pranešė, kad E.coli bakterija buvo taip modifikuota, kad galėtų sintezuoti fermentą hemiceliuliazę. Šis fermentas skaido celiuliozę į įvairius cukrus. Vėliau bakterija šiuos tarpinius produktus ir paverčia dyzelinu. Galutiniai reakcijos produktai išskiriami ir kaupiasi fermentatoriaus paviršiuje. Belieka juos surinkti. Skamba gan paprastai, tačiau mokslininkai keleris metus analizavo bakterijos medžiagų apykaitos procesus (turima omenyje E.coli savybė cukrų molekules versti riebiosiomis rūgštimis, iš kurių gaminamos kitos molekulės), kai kuriuos genus išėmė, kai kuriuos pridėjo, naudodami genų inžinerijos metodus.

Naudojant tokį metodą, galima gauti įvairių tipų degalus iš biomasės, teigia mokslininkai. Netgi įvairaus oktaninio skaičiaus benziną. Kol kas juos labiausiai domina dyzelinas, kadangi reikalavimai šiai kuro rūšiai mažesni. Be to, jo poreikis kasmet auga 2 - 4 procentais, o benzino paklausa nesikeičia.

Galima įsivaizduoti ekonominį efektą, jeigu pavyktų tokiu būdu, nenaudojant jokių brangių katalizatorių, aukštų temperatūrų ir pan. greitai ir efektyviai sintetinti pageidaujamus degalus dideliais kiekiais. Tiesa, tai nėra lengva, nes dideliuose rezervuaruose, pasikeitus aplinkoms sąlygoms, bakterijos gali imti veikti nebe taip efektyviai. Tačiau jeigu pavyks, bus nušauti du zuikiai, nes kuras būtų sintetinamas iš įvairių žemės ūkio bei kitokių atliekų. Naujoji E. coli atmaina, sukurta laboratorijoje, iš esmės yra naftos (šiuo atveju biomasės) perdirbimo gamyklos minianalogas.

Kompanija dyzelino sintezės procesą išbandė savo bandomojoje, 1000 litrų talpos gamykloje San Franciske, žaliavai naudodama cukranendres. Tikslas - bendra 75000 litrų fermentatorių talpa. Kita eksperimentinė gamykla pradėjo veikti Brazilijoje. Jos darbiniai "arkliai"- genetiškai modifikuotos mielės.