Naujienos

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 36
page = 36
page_id = 36
page_name = naujienos
page_alias = naujienos
position = 00005
friendly_position = 5
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 36
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/naujienos">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Karštasis vandenų pasaulis

Astronomai suranda vis daugiau planetų, skriejančių apie kitas žvaigždes. Dauguma iš jų - dujiniai milžinai. Labiausiai laukiama, kas pirmas suras, o gal net pamatys Žemės tipo planetą, besisukančią apie kokią nors tolimą Saulę.

ki šiol atrasta beveik 400 planetų, iš kurių tik 28 priskiriamos Superžemių kategorijai Tačiau jos pernelyg toli, kad būtų įmanoma jas tyrinėti (pavyzdžiui, dvigubai už mūsų planetą sunkesnė planeta Corot-Exo-7b sukasi net už 500 šviesmečių nuo Žemės).

Žurnale „Nature" gruodžio 16 dieną pasirodė straipsnis apie naują, labai intriguojantį atradimą - vos už 42 šviesmečių aplink Raudonąją nykštukę besisukančią egzotišką planetą. Maždaug tris kartus didesnė už Žemę, karštesnė ir sudaryta iš milžiniško vandenyno planeta buvo pažymėta simboliu GJ 1214b. Trumpai sakant, tai didelis ir labai karštas vandenų pasaulis, teigia žymus tokių planetų medžiotojas iš Harvardo universiteto Davidas Charbonneau. Vandens temperatūra ten gali siekti 190 laipsnių Celsijaus. Jeigu gyvybė jame egzistuoja, ji turėtų būti kitokia, negu Žemėje.

Kadangi planeta arti, astronomai ketina išsamiai tyrinėti jos atmosferos sudėtį. Beje, šios mūsų galaktikoje itin paplitusios žvaigždės - raudonieji nykštukai yra labai perspektyvi vieta ieškoti planetų, kuriose gali egzistuoti gyvybė.

Rolandas Maskoliūnas