Mokslo naujienos

Pasaulio vandenynuose sparčiai mažėja fitoplanktono - mikroskopinių dumblių, kurie sudaro jūrų ekosistemų pagrindą. Pasekmės gali būti liūdnesnės, nei manome.

Augalai sugeba įsiminti informaciją ir reaguoti į ją, pasinaudodami vidinio „ryšio" priemonėmis, teigia augalų biologijos specialistai. Jie, pavyzdžiui, prisimena informaciją apie šviesą.

Niekas nežino, kada Žemėje atsirado gyvybė - tačiau menki įrodymai, kuriuos mokslininkai vis dėlto turi, leidžia manyti, kad tai nutiko neilgai trukus po to, kai atsirado pati planeta.

„Daugelis žmonių puikiai jaučiasi gamtoje", - sako Dr. Eeva Karjalainen iš Suomijos miškų tyrimo instituto. - „Jie atsipalaiduoja, pailsi. Tačiau nedaugelis žino, kad gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais."

Įveikti kasmetines gripo epidemijas mokslininkams ir medikams - nelengva užduotis: naujausios vakcinos staiga gali tapti neefektyviomis, nes ligą sukeliantis virusas dažnai keičia savo genetinį kodą. Laimei, technologijos nestovi vietoje.

Štai taip atrodo Paukščių takas. Stulbinantis vaizdas, tiesa? Ir nereikia jokio teleskopo, tik žinoti vietą, kur dangus toks ryškus ir netrukdo pašalinė šviesa.

Britų menininkas Andrew Carnie eksponuoja šį ir kitus savo darbus Londono galerijoje „GV art".

Dideliame aukštyje nuolat gyvenančių tibetiečių kraujas netirštėja ir lengvai perneša deguonį. Taip pasikeisti kalniečiams užteko vos 3000 metų.

Neseniai Durhamo universiteto Skaičiuojamosios (computational) kosmologijos instituto mokslininkai nusprendė superkompiuteryje patyrinėti mūsų gimtosios Paukščių tako galaktikos atsiradimo niuansus. Jie sukūrė jos modelį, kuris aprėpia penkių milijardų metų laikotarpį.

Informacija apie įvairius į kosminę erdvę paleidžiamus zondus, raketas, observatorijas ir teleskopus tapo kasdienybe. Tačiau iš tiesų tai liudija neįtikėtiną žmonių išradingumą bei technologijų galią. Visai neprošal būtų prisiminti keletą tokių rekordininkų.